Per dešimtmetį Lietuva neteko 230 tūkst. gyventojų, šalyje gyvena 2,8 mln. žmonių

Remiantis antradienį paskelbtais pirminiais šiemet vykusio gyventojų surašymo duomenimis, 2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. žmonių.

Tuo metu prieš 10 metų šalyje gyveno 3 mln. 43,4 tūkst., 2001-aisiais – 3,48 mln., o 1989-aisiais – 3,67 mln. žmonių.

Kaip ir iki šiol, Lietuvoje gyvena daugiau moterų – jų yra 1,5 mln., kai tuo metu vyrų – 1,3 milijono.

Lyginant gyventojų pokytį didmiesčiuose, per dešimtmetį jų padaugėjo tik Vilniuje. Čia gyventojų skaičius išaugo 4 proc. ir dabar siekia 556,1 tūkstančio. Tai – penktadalis šalies gyventojų.

Kitų didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius sumažėjo.

Statistikos departamento duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio gyventojų skaičius – 11 proc., Šiaulių – 8 proc., Klaipėdos – 6 procentais.

Tiek pat sumažėjo ir gyventojų skaičius Kaune ir šiuo metu jau nebesiekia 300 tūkstančių. 2021-aisiais šiame mieste gyvena 298,8 tūkst. žmonių.

2021-aisiais miestuose gyvena 68,2 proc., prieš dešimtmetį – 66,7 proc. visų šalies žmonių.

Pastebimi teritoriniai pokyčiai – daugėja gyvenančiųjų miestuose

Pranešime taip pat nurodoma, kad šalyje keičiasi ir teritorinis gyventojų pasiskirstymas – daugėja gyvenančiųjų miestuose, gyventojai keliasi gyventi į rajonus, keičiasi gyventojų tankumas.

„2021 m. miestuose gyvena 68,2 proc. gyventojų, prieš dešimtmetį gyveno 66,7 proc. Vilniaus miesto savivaldybė – vienintelė iš didžiųjų miestų savivaldybių, kurioje per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičius išaugo 4 proc. ir dabar siekia 556,1 tūkst. Tai – penktadalis šalies gyventojų“, – teigiama pranešime.

Statistikos departamento duomenimis, kitų didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius sumažėjo. Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų skaičius – 11 proc., Šiaulių miesto savivaldybės – 8 proc., Klaipėdos miesto savivaldybės – 6 proc., Kauno miesto savivaldybėje gyventojų sumažėjo 6 proc. ir jų skaičius jau nebesiekia 300 tūkst. Šioje savivaldybėje – 298,8 tūkst. gyventojų.

Gyventojų rajonuose prie didžiųjų miestų daugėja. Labiausiai išaugo Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų skaičius – 11 proc. – ir šiuo metu jis sudaro 57 tūkst. Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius padidėjo 7 proc., Vilniaus rajono savivaldybės – 1 proc.

Labiausiai gyventojų sumažėjo Pagėgių savivaldybėje, Skuodo, Pakruojo, Kelmės ir Ignalinos rajonų savivaldybėse – šios savivaldybės nuo 2011 m. neteko penktadalio gyventojų.

Tankiausiai apgyvendintas Mažeikių miestas (2007,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre), rečiausiai – Varėnos rajono savivaldybė (9,5 gyventojo viename kvadratiniame kilometre).

Amžių pasikeitimai rodo gyventojų senėjimą

Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2011 m., gyventojų pasiskirstymo pagal amžių pasikeitimai rodo gyventojų senėjimą.

„Pastebimas ryškus jaunesnių nei 30 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas ir vyresnių amžiaus grupių gyventojų skaičiaus didėjimas – ypač priešpensinio amžiaus gyventojų, vyresnių nei 54 metų vyrų ir moterų“, – nurodoma pranešime.

Be to, remiantis Statistikos departamento duomenimis, vyresnių nei 64 metų amžiaus moterų yra 1,8 karto daugiau nei vyrų.

Santuokinės padėties pokyčių nėra – didžiąją dalį sudaro susituokusieji

Departamento skelbiamo surašymo duomenimis, palyginti su 2011 m., esminių vyrų ir moterų santuokinės padėties pokyčių nėra. Didžiausią dalį ir tarp vyrų, ir tarp moterų vis dar sudaro susituokusieji.

„Tarp vyrų išlieka daugiau susituokusiųjų (54 proc.) ir niekada negyvenusiųjų santuokoje (32 proc.), tarp moterų – našlių (14 proc.) ir išsituokusiųjų (14 proc.)“, – rašoma pranešime.

Miestuose gyvena labiau išsilavinę gyventojai

29 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Per dešimtmetį gyventojų su aukštuoju išsilavinimu padaugėjo 6 procentiniais punktais.

Gyventojų, turinčių aukštesnįjį, įskaitant specialųjį vidurinį, ir vidurinį išsilavinimą, dalis beveik nepasikeitė. Šeštadalis gyventojų yra įgiję aukštesnįjį, įskaitant specialųjį vidurinį, išsilavinimą, trečdalis – įgijusieji vidurinį išsilavinimą“, – nurodoma Statistikos departamento pranešime.  

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, labiausiai išsilavinę gyventojai (15 metų ir vyresni) gyvena Vilniaus miesto savivaldybėje, toliau – Neringos, Kauno miesto, Palangos miesto, Kauno rajono, Birštono, Klaipėdos miesto savivaldybių gyventojai.

„Gyventojų pasiskirstymo pagal išsilavinimą tendencijos susijusios su gyventojų amžiaus struktūros, demografinių procesų ir gyventojų pasiskirstymo šalies teritorijoje pokyčiais, įvykusiais per pastarąjį dešimtmetį“, – rašoma pranešime.

Visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė

Pažvelgus į gyventojų sudėtį pagal pilietybę, tautybę, galima pastebėti, kad visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius, padidėjo gyventojų, turinčių ne vieną pilietybę, dalis. 2021 m. Lietuvoje gyvena 133 valstybių piliečiai, tuo tarpu 2011 m. gyveno 108 valstybių piliečiai.

Nepaisant pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį.

2021 m. surašymo duomenimis, gyventojų religinė įvairovė didėja, tačiau pasiskirstymas pagal savęs priskyrimą religinei bendruomenei iš esmės nepasikeitė. 74 proc. gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei. Užfiksuota naujų religinių bendruomenių – deistų, Gaudijos vaišnavų, raganių, rastafarių, teosofų.