Perspėjo dėl vibriozės Baltijos jūroje: pasakė, kada geriau nesimaudyti

Apie vibriozę, jos sukėlėjus, užsikrėtimo simptomus ir kaip saugotis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Galite užsikrėsti ir Baltijos jūroje

Įdomu tai, kad vibriozę sukelia bakterijos, priklausančios tai pačiai bakterijų šeimai, kurios sukelia cholerą, tačiau nerimauti neverta – šios ligos jos nesukels. Kita vertus, yra ne viena bakterijų rūšis, knibždanti vandenyje.

„Vibriozė yra infekcinė liga, kurią sukelia Vibrio bakterijos. Dažniausiai žmonių susirgimus sukelia Vibrio vulnificus, Vibrio parahaemolyticus, Vibrio alginolyticus bakterijos“, – aiškino A. Bartulienė.

Šios bakterijos dauginasi ne visur, pavyzdžiui, atviruose vandenyse jų nesutiksite, nes sąlygos netinkamos.

„Atviruose vandenynuose nėra palankų sąlygų šių bakterijų dauginimuisi dėl didelio druskų kiekio, žemos temperatūros ir riboto maistinių medžiagų kiekio“, – pasakojo gydytoja epidemiologė.

Visgi, Lietuvos krantą skalaujanti Baltijos jūra, pakilus temperatūrai, tampa puikia bakterijų buveine ir kyla rizika užsikrėsti.

„Vibrio genties bakterijos gyvena šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje. Šias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose“, – paaiškino ULAC specialistė.

Gydytoja sako, kad Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika Baltijos regione kyla karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra pasiekia maždaug 20 laipsnių šilumos.

Įvardijo vibriozės simptomus

Maudantis vandenyje, kuriame knibžda Vibrio bakterijos, kyla grėsmė, kad kai kurios bakterijų rūšys, pavyzdžiui, Vibrio vulnificus, patekusios į atviras žaizdas, gali sukelti odos infekciją. 

Nors komplikacijos pasireiškia itin retai, įsimetus odos infekcijai ir laiku nesiėmus veiksmų, gresia komplikacijos – galūnių amputacija ar net mirtis, tačiau tikimybė, kad tai nutiks, itin maža, bet vertėtų pasisaugoti.

Kita vertus, dažniausiai žmonės vibrioze užsikrečia skanaudami jūros gėrybes, kurios nėra termiškai apdorotos. Itin dažnai tai būna austrės, kurios vartojamos be papildomo paruošimo.

„Bakterijoms patekus į organizmą su maistu, ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie 3 d.

Liga pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu“, – ligos simptomus vardija gydytoja epidemiologė.

Taip pat, be minėtųjų simptomų, gali pasireikšti ir šaltkrėtis, sukilti temperatūra. Nors sunki ligos eiga išsivysto itin retai, gąsdina tai, kad nuo šios ligos neapsaugotas nei vienas – užsikrėsti gali bet kuris asmuo, nors, kaip pažymi A. Bartulienė, yra asmenų grupės, kurioms rizika didesnė:

„Vibrioze gali susirgti bet kuris asmuo, tačiau didesnę ligos ir komplikacijų riziką turi asmenys, sergantys kepenų ligomis, onkologinėmis ligomis, diabetu, užsikrėtusieji ŽIV, vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus, taip pat asmenys, vartojantys skrandžio rūgščių kiekį mažinančius vaistus ir kt.“

Patarė, kaip apsisaugoti

Esant rizikai, kad vandenyje dauginasi Vibrio bakterijos, rekomenduojama nelipti į vandenį, ypač tiems, kurie turi atvirų žaizdų, nes pasekmės gali būti skaudžios.

Tam, kad apsisaugotumėte nuo vibriozės rizikos ir būtumėte sveiki, A. Bartulienė primena, kokių prevencinių priemonių reiktų imtis, kad išvengtumėte užsikrėtimo per maistą.

„Siekiant sumažinti užsikrėtimo vibrioze riziką, rekomenduojama vengti termiškai neapdorotų jūros gėrybių, ypatingai austrių, vengti maisto kryžminės taršos jį laikant arba tvarkant. Rekomenduojama dėvėti neperšlampamas buitines pirštines, tvarkant žalias jūrų gėrybes, vartoti tik gerai termiškai paruoštus kiautinius jūrų produktus – virti dar 5 minutes po kiautų atsidarymo “, – pataria ULAC gydytoja epidemiologė.

Kad išvengtumėte užsikrėtimo Vibrio vulnificus infekcija, kuri gali pažeisti odą, rekomenduojama vengti maudynių šiltame, sūriame vandenyje, o jei ant odos yra žaizdelių, jas pridengti vandeniui atspariais tvarsčiais.

Jei turite bent vieną žaizdelę ir maudėtės jūroje arba turėjote sąlytį su termiškai neapdorotomis jūros gėrybes ar jų sultimis, grįžę gerai nuplaukite žaizdas, įpjovimus ir kitokio tipo sužeidimus vandeniu ir muilu – tai padės atsikratyti bakterijų.