Perspėjo Seimą nepriešinti visuomenės ir nepažeisti valstybinės kalbos konstitucinio statuso

„Jei būtų pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) palaikomam projektui XIIIP–535(2), tai sudarytų prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Šio projekto nuostatos diskriminuotų Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeistų Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes jie savo asmenvardžių savais rašmenimis dokumente vis tiek negalėtų turėti. Tam mūsų Konstitucijoje ir įtvirtinta valstybinė kalba, kad visų tautybių žmonių galimybes suvienodintų“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vardu pareiškimą pasirašęs šios asociacijos vadovas Vytautas Budnikas.

Visuomenininkai raginą Seimą pritarti alternatyviam projektui  XIIIP-471, kuris, pasak jų, labiausiai atitinka „Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje  gyvenančių  tautų interesams“ ir primena, kad projektu  Nr. XIIIP-471 siūloma asmenvardį valstybine lietuvių kalba išlaikyti pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o Lietuvos piliečiui pageidaujant asmenvardžio įrašo kita kalba, sudaryti sąlygas jį įrašyti kitame asmens dokumento puslapyje, arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

„Šis projektas atitinka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių įstatymo leidybos iniciatyvos teisę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais 2015 m. Seimui privaloma tvarka svarstyti pateiktas įstatymų pataisas, siūlančias asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje“, – rašoma Seimo nariams išsiųstame pareiškime.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritaria išimčių plėtimui

Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), vertinusi teikiamus įstatymo projektus Lietuvos Respublikos STTK prašymu, 2021 m. spalio 28 d. nepritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomoms Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto XIIIP 535 (2)  papildomoms išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba, tačiau STTK 2021 gruodžio 17 d. posėdyje nepaisė šios VLKK  išvados.

„Tokiu būdu STTK stojo į atvirą priešpriešą su specialias profesines žinias turinčia asmenų institucija VLKK, kuriai atstovauja profesionalūs kalbininkai – lietuvių kalbos specialistai ir Lietuvos visuomenės dauguma, kuria remiantis valstybinis lietuvių kalbos  statusas buvo įtvirtintas 1990 m. kovo 11 d. Laikinajame Pagrindiniame įstatyme   ir  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1992 m., spalio 25 d. referendume“, – rašoma kreipimesi.

„Šiemet VLKK trečią kartą pakartojo savo dar 2014 m. priimtą sprendimą pritarti tik dviem išimtims paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo: kai 1) pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba 2) užsienietis įgyja ar atkuria Lietuvos pilietybę.

Todėl VLKK nutarimas nepalieka galimybės taikyti rašymo nelietuviškais rašmenimis išimtį pagal tautybę ir protėvių turėto „dokumento šaltinį“, – sako kreipimąsi į Seimo narius asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vardu pasirašęs šios asociacijos pirmininkas Mindaugas Karalius ir pabrėžia, kad kreipimosi autoriai Seimui siūlo ne tik nepritarti XIIIP-535(2) projektui, bet ir toliau jo nebesvarstyti, nes, pasak jo, dar 2014 m. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad be VLKK pritarimo išimčių plėtimas būtų neteisėtas ir antikonstitucinis.

Konstitucinis Teismas: tautybė negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso

Dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“, – primena asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė, kalbininkė prof. Laima Kalėdienė.

Todėl ji konstatuoja, kad šį reikalavimą visiškai atitinka dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. taip suteikiant vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudarant prielaidų diskriminacijai.

„Nereikia pamiršti ir to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09yra patvirtinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia, todėl ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, nes negali būti siaurinama jos vartojimo erdvė“, – pabrėžia kalbininkė.

Lietuvos kalbos politika gali tapti ginklu prieš Lietuvą ir Latviją

Pareiškimo autoriai perspėja Seimo narius, kad nuostata asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba, gali reikšti  anksčiau buvusių okupacinių valdžių išduotų dokumentų ir pačios okupacijos teisėtumo pripažinimą.

„Tokia nuostata kelią atvirą grėsmę Lietuvos valstybingumui ir jos teritoriniam vientisumui, nes jeigu Lietuvoje bus įtvirtintas dvigubos ar trigubos pilietybės institutas (o tokios iniciatyvos neatsitiktinai yra nuolat keliamos),  priėmus panašias įstatymo pataisas bus pripažinta minėtų asmenų teisė net tik į kitos valstybės jiems suteiktą vardą ir pavardę, bet ir teisę į kitos valstybės pilietybę. Pažymėtina, kad tokių Lietuvos piliečių mūsų šalyje yra šimtai tūkstančių. Neabejotina, jog tuo atveju svetimų valstybių įtaka dvi ar kelias pilietybes turintiems piliečiams priimant mūsų valstybėje svarbiausius sprendimus, įskaitant karšto apsaugą, objektyviai išaugs net kelis kartus. O tai reiškia, kad projektas Nr. XIIIP- 535 kelią grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, – rašoma pareiškime.

„Nuosekliai pabrėždami nuolatinę ir vis didėjančią grėsmę iš nedraugiško Lietuvai Kremliaus, konservatoriai kiekvieną Seimo kadenciją įkyriai bruka ne tik Lietuvai, bet ir mūsų sąjungininkei Latvijai žalingus valstybinės kalbos vartojimo sritis siaurinančius projektus. Mūsų kaimynai ir kalbos broliai latviai laukia iš mūsų solidarumo, nes geriau už mus žino, kokie pavojai kiltų, jei valstybės oficialiuose dokumentuose būtų imta rašyti pagal grėsmingos kaimynės „dokumentų šaltinius“, – susidariusią padėtį komentuoja pareiškimą Seimo nariams kartu su kitomis organizacijomis pasirašiusios „Talka kalbai ir tautai“ tarybos narys Gintaras Songaila.

Pasak jo, šioje srityje iš Latvijos turime ko pasimokyti. „Deja, Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika gali tapti ginklu prieš Lietuvą ir Latviją Rusijos rankose. Esame glaudžiai susiję, o elgiamės lyg svetimi“,  –  sako G. Songaila ir primena, kad jo atstovaujamas visuomeninis „Talkos“ judėjimas, 2015 m. susibūręs kaip atsakas į politikų bandymus pavojingai siaurinti valstybinės lietuvių kalbos erdvę, siekia išspręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą būtent Latvijos pavyzdžiu.

Latvijoje jau 25 metus asmenvardžius nevalstybine kalba leidžiama rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje, neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba.

Visuomenėje didelį atgarsį turinčius asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektus Seimas turėtų svarstyti gruodžio 21 d., antradienį, 14.30–15.10 val. Balsavimas dėl projektų darbotvarkėje yra numatytas 15.45–16.15 val.

Tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją galima stebėti čia:

https://youtu.be/G7upzy19Lz4