Piliavietėje jau kyla Didysis bokštas

Darbų konkursą už 3,8 mln. eurų laimėjusios UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas ve.lt informavo, jog dabar yra išardytas buvęs kelių metrų aukščio išorinis žiedas ir liejami pamatai. Bokštas prilygs 14 aukštų šiuolaikiniam gyvenamajam namui, nors bus 7 aukštų ir sieks 45,54 m (28,9 m iki stogo) aukštį.

„Bus naudojamos didelės, pilies egzistavimo laikams būdingos plytos, kurių jau užsakėme 10 tūkstančių. Tam tikros geležinės bokšto jungtys, vadinamieji radiusai – taip pat užsakyti, ir jie bus lenkiami Latvijoje, Rygoje, nes Lietuvoje tokių darbų niekas neatlieka“, - subtilybes atskleidė pokalbininkas.

Autento imitacija

Leidimas atstatyti piliavietėje buvusį Didįjį bokštą išduotas dar 2021 m., tačiau realūs darbai prasidėjo šių metų pradžioje.

2021-aisiais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas „Vakarų ekspresui“ yra sakęs, kad skaičiuojamoji projekto sąmata - apie 1,7 mln. eurų. 75 proc. bus finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, likusi sumos dalis - iš uostamiesčio Savivaldybės biudžeto. Taigi, projektas per tuos metus pabrango daugiau, nei dvigubai.

Po ilgų derinimo procedūrų apsispręsta, kad 2024-iaisiais duris atverti turėsiantis bokštas iš išorės atrodys kaip XVII-XVIII a. ir bus be stiklinio apžvalgai skirto paviljono viršuje. Pačiame bokšte planuojama įrengti interaktyvias ekspozicijas, kurios kainuos dar papildomą pinigų sumą.

Šis per 16 metų įvairiuose uostamiesčio strateginiuose planuose figūruojantis objektas tik iš išorės atrodys kaip senovėje, nes jo karkasas bus metalinis. Priežastis - atkuriant buvusias autentiškas konstrukcijas su iki 3,6 metrų storį siekusiomis sienomis nukentėtų išlikę senieji, saugomi pamatai.

„Viso reikės apie 68-70 tūkst. plytų, kurių parametrai – nestandartiniai mūsų laikams: bus išdegtos 33X15,5X9,5 cm dydžio plytos.

Tokios, iš kokių ir buvo pastatytas Didysis bokštas. Šių didelių plytų ir dabar galima rasti Klaipėdos senamiestyje, kai buvo išardyta pilis, o jos statybinė medžiaga panaudota naujų miesto namų statybai.

Dabar nugriovėme išorinę bokšto sieną, kurią patys prieš keletą metų ir pastatėme vėl gi naudojant dideles plytas. Ardant jų išsaugoti pavyko nedaug“, - pasakojo A. Kliukas.

Jau yra užsakytos ir metalo konstrukcijos: vertikalios ir tos, kurios bus naudojamos perdangoms.

„Tai – vadinamieji radiusai, metalo konstrukcijos turės būti išlenktos apvaliai, dėsis tokie žiedai, diskai. Lenkimas vyks Rygoje. Taigi, laukia nemažai iššūkių. Svarbu, kad ir finansavimas statyboms būtų gautas laiku, ir reikiamos sumos“, - teigė bendrovės vadovas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ yra pasakojęs, jog bokšto fasadas bus atkurtas preciziškai pagal išlikusias graviūras.

„Didysis XIX a. antrojoje pusėje nugriautas bokštas minimas nuo XVI a., jis buvo perstatytas, tad pasirinktas XVII-XVIII a. modelis, bastioninės pilies laikų variantas. Plytų rišimo būdas - renesansinis ir seniausias toks Lietuvoje.

Prieš tai buvo metro storio sienos, sumūrytos dar 1984 m. kartu su metro skersmens akmenimis. Visiška imitacija, o pagal dabartinius planus bokštas iš išorės tikrai atrodys taip, kaip prieš kelis šimtus metų“, - tikino muziejaus vadovas.

Dominuotų panoramoje

Savo ruožtu buvęs ilgametis vyriausiasis Klaipėdos miesto architektas, dabartinis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika pabrėžė Didžiojo bokšto projekto svarbą viso senamiesčio kontekste.

„Maždaug 46 m aukščio, mūrinis pilies Didysis bokštas taps viso senamiesčio dominante, vertikale, kuri turėtų užgožti tuos stiklinius naujadarus. Tai svarbu ir architektūrinės panoramos, ir įvaizdžio, ir turistine prasmėmis.

Dabar piliavietė atrodo nepatraukliai. Iš atplaukiančių kruizinių laivų svečiai mato kažkokius pylimus, o prisivilioti juos į požemines, po jais esančias muziejines ekspozicijas nėra lengva.

Tad tikiu, jog iš tolo matomas didžiulis bokštas bus savotiškas kvieslys, stiprus akcentas, kuris aiškiai skleis žinią, kad čia – kažkas senovinio ir įdomaus“, - ve.lt pasakojo A. Mureika.

Esą šis projektas – tik pirmas žingsnis siekiant atstatyti visą Memelburgo pilies kompleksą. Tiesa, ne XIII a., kai buvo pastatyta pirmoji pilis, o XVII-XVIII a. gyvavusią pilį.

„Turistams svarbūs istoriniai akcentai. Būna, kad į Klaipėdą atplaukę jie mieste neužsibūna, važiuoja net į Plokštynės raketinę bazę prie Platelių ežero. Tiesiog trūksta stiprių akcentų, kurie signalizuotų apie išties labai įdomias, bet jau po žemėmis, po kurtinomis, bastionais esančias muziejines patalpas.

Jei nėra tų iš tolo matomų istorinių šauklių, turistai net nelipa iš laivų“, - tikino paveldosaugininkas.

Anot jo, bus labai aiškiai atskirta, kur yra autentiškoji bokšto dalis (išlikę ir archeologų ištyrinėti pamatai), o kur - jau naujai atstatyti tūriai. Atsisakyta ir įstiklintos bokšto dalies pačioje jo viršūnėje: senamiesčio panoramą, Kuršių marias, Dangės žiotis bus galima apžiūrėti per arkinius langus.

Planuojama, jog bokštas atviras būtų visais metų laikais, nors jis ir nebus šildomas. Esą jo aukštuose galima įrengti temperatūros pokyčiams ir mikroklimatui ne tokias įnoringas ekspozicijas.

Vidus - modernus

Didžiojo bokšto atkūrimo techninį projektą parengė UAB „Uostamiesčio projektas“. Ši bendrovė prižiūrės ir jo vykdymą.

Remiantis techniniu projektu, pirmajame aukšte būtų įrengiamas Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centras, projektuojamos vidaus inžinerinės sistemos pritaikant funkcijai ir užtikrinant tinkamas darbo sąlygas bei reikalavimus.

Tarpinėse aikštelėse numatoma įveiklinimo galimybė naudojant projekcijas, hologramas, LED, interaktyvius ekranus ir kitus eksponavimo būdus.

Viršutinėje aikštelėje numatoma apžvalgos ir ekspozicijos funkcija. Bokšte bus įrengiamas bevielio interneto Wi-Fi ryšys, nemokamas lankytojams.

Bokšto silueto atkūrimas suprojektuotas atsižvelgiant į išlikusius mūrus bei pamatus, istorinius duomenis, archeologinių tyrimų ataskaitas, apmatavimus, architektūros natūrinius ir konstrukcijų tyrimus.

Projektuotojai analizavo panašių bokštų kitose Europos pilyse atvejus, mat neretai jos buvo statomos dalyvaujant tiems patiems architektams ir atrodė panašiai.

Išsiaiškinta, kad Niclausas Fellensteinas (1350-1427 m.) pastatė Bytow pilį su kone identišku klaipėdietiškajam bokštu, XV a. Grabiny (Herrengrebin) pilį Lenkijoje, dalyvavo rekonstruojant garsiąją kryžiuočių Malborko (Marienburgo) pilį, o Mėmelburgą tas pats architektas aplankė 1408-1409 m. Spėjama jį buvus XV a. pilies rekonstrukcijos autoriumi.

Panašūs bokštai stūkso ir Panemunės pilyje (statyta 1604 m.) Lietuvoje, Olsztyne Lenkijoje.