Pirkėja prie kasos net sustingo: „Negalėjau patikėti, ką matau“

Esu statistinė Lietuvos moteris. Gyvenu didmiestyje, miegamajame rajone, dviejų kambarių bute su vyru, dviem vaikais ir šuniu.

Dirbu darbą nuo 8 iki 17 valandos. Atostogaujam pas tėvus kaime arba, geriausiu atveju, iki mūsų pajūrio nuvažiuojame kartą per porą metų.

Drabužius perkam iš antrų rankų, retsykiais – iš parduotuvių per išpardavimus. Manikiūrą paskutinį kartą dariausi turbūt per savo vestuves.

Šeimos pinigai visi keliauja buto paskolai, mokesčiams, vaikų drabužiams ar mokyklos reikmenims, kurui ir maistui.

Jau kurį laiką pastebiu, kad bijau net eiti į parduotuvę. Vyrą su vaikais irgi drausminu, kad taip dažnai nevaikščiotų.

Trūksta pieno ar grietinės – pakentėkim, kažkaip išsiverskim. Nes nueisim ir bent 30 eurų vis tiek neliks. Nes prie grietinės reikės ir pieno, tada dar duonos ir tt.

Anądien, kai reikėjo sumokėti 70 eurų, net sustingau prie kasos. Iš kur tokios sumos! Negalėjau patikėti, ką matau.

Pardavėja tik pakilnojo antakius nepatenkinta, suprask, pati žiūrėk, ką perki. Bet kad tikrai nieko ypatingo nepirkau, kaip visada. Grįžusi net peržiūrėjau pirkinius, žinokit, ar kas nors ko specialiai nepridėjo į mano krepšelį.

Vienas maišiukas.

Pienas, kefyras, faršas, duona, dešra, sūris, kiaušiniai, pomidorai, paprikos, miltai, pupelių, žirnelių konservai, makaronai, šuns ėdalas, baklažanas, sviestas.

Na, tokie produktai, kurių reikia tiesiog prasimaitinti, kad galėtum egzistuoti.

Tikrai neperkam jokių ten ikrų ar brandintos jautienos, atsisakėm alkoholio.

Na bet net ir perkant būtinus maisto produktus, per savaitę išleidžiam apie 100, o kartais ir visus150 eurų.

Nes reikia ir dantų pastos, ir skalbimo miltelių, ir šampūno, prausimosi priemonių.

Vaikams ir kažko skanaus norisi – tai vaisių, tai sausainių, tai riešutų kokių paimi.

Kolegėms ar draugėms jei pasiguodžiu, tai juokiasi iš manęs, kad taupyti nemoku, baklažanus mat pirkinėju.

Na, bet aš jau nežinau, ar protinga vaikų sveikata taupyti. Juk reikia vaikams ir daržovių, ir geležies, ir omega iš produktų gauti.

Ir tai perku mėsą ne kasdien – faršą dalinu į keturias dalis.

Keturiom savaitės dienom.

Kitom dienom valgom žuvies konservus ar silkę, bulves kepam.

Bet ir bulvės jau prabanga didžiausia ant stalo tampa.

Vaikai pavalgo mokykloje, bet mes su vyru nešamės į darbą maisto iš namų, nes kavinėse valgyti neturime pinigų.

Dar niekad, net ir studentavimo laikais, nebuvo taip blogai, kaip dabar.

Patarkit, žmonės, kaip jūs taupote. Ką darote, kaip išlaidas skaičiuojate, kokius patiekalus gaminate, iš kur pinigų dovanoms gaunate?

O ką daro žmonės, kurie gyvena iš pašalpų, pensijų arba apskritai nieko negauna ir ilgus metus yra be darbo, kaip jie išsimaitina?

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos