Yra toks paplitęs mitas, kad gal geriau išsiųskime tuos blogus politikus į Europos Parlamentą (EP) ir jie nebegadins mums gyvenimo čia. Tačiau ES teisė yra ir mūsų valstybės teisės dalis.
O naujos kadencijos metu bus sprendžiami klausimai, kurie Lietuvos atstovavimą ES gali paversti tikra politine karikatūra, jei pagrindinius sprendimus EP iš esmės darytų Paryžiaus ir Berlyno vedamas branduolys.
2023 m. pabaigoje EP oficialiai pradėjo ES sutarčių keitimo procedūrą, kuri gali lemti tai, kad ES lygiu bus įtvirtintas daugumos principas priimant svarbiausius valstybes įpareigojančius politinius sprendimus.
Tai yra būtų panaikinta veto teisė, išplečiant ES kompetencijų sąrašą. Tokiu būdu Lietuva prarastų išskirtinę teisę savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su sveikatos politika, sienų apsauga, užsienio politika, saugumu ir gynyba, pramone, švietimu, šeimos teise ir t. t.
Akivaizdu, kad mūsų Tautai, šalia jau prisiimtų įsipareigojimų, tai reikštų dramatišką savo suverenių galių atsisakymą. Tai lemtų mūsų valstybės politinį žlugimą, nes Lietuvos piliečiai nebebūtų savo pačių valstybės šeimininkais, nebent susitartų išstoti iš ES, o ir šis kelias mums nėra tinkamas.
Ar esate tikri, kad politikai, kuriuos ketinate rinkti į EP, mano taip pat? Jums turbūt įdomu sužinoti, kad už sprendimus dėl vienbalsiškumo taisyklės ES atsisakymo, tai yra veto teisės naikinimą, balsavo Rasa Juknevičienė, Aušra Maldeikienė, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas.
Yra politikų, kurių rinkiminės programos ir pažadai nieko nereiškia. Juk į šią situaciją Lietuvą atvedė tie, kurie daug kalbėjo apie laisvę ir demokratiją, ES federalizaciją jie irgi mėgintų pateikti kaip liberalios ir socialiai atsakingos demokratinės Lietuvos pergalę.
Lietuva turi galimybę išrinkti tik 11 savo atstovų į Europos Parlamentą, todėl kiek įmanoma daugiau iš jų turi būti tikri Lietuvos valstybingumo gynėjai.
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. 314485
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą