Prie Aleksandrijos pakrantės mokslininkai rado senovės egiptiečių „pramogų valtį“

Aleksandrijos pakrantėje atrastas retas radinys – ankstyvojo Romos imperijos laikotarpio prabangus pramoginis laivas, kuris, regis, visiškai atitinka senovės graikų geografo Strabono aprašymus. Archeologai viliasi, kad šis atradimas atskleis naujų detalių apie Romos Egipto kasdienį gyvenimą ir pramogų kultūrą.

Europos povandeninės archeologijos instituto (IEASM) tyrėjai, vadovaujami profesoriaus Francko Goddio ir bendradarbiaujantys su Oksfordo universitetu, pranešė apie neeilinį atradimą. Jūros dugne, netoli nuskendusios Antirhodo salos – senovinio Aleksandrijos Didžiojo uosto dalies – rasta puošni, apie 35 metrų ilgio valtis. Ji datuojama I amžiaus pirmąja puse. Apie tai rašo „The Guardian".

Valtis buvo aptikta netoli Didžiojo uosto, kuris senovės pasaulyje buvo žinomas dėl savo rūmų, šventyklų ir garsiojo 130 metrų aukščio Faroso švyturio.

Antikos geografas Strabonas, lankęsis mieste apie 29–25 metus prieš Kristų, tokius laivus aprašė kaip karališkojo dvaro prabangius pramoginius laivus. Jis teigė, kad šios „malonumų valtys“ buvo naudojamos ir per masines šventes, kai žmonės „grojo fleitomis, šoko ir be jokių apribojimų atsidavė visokeriopoms linksmybėms“.

Profesorius Goddio teigė, kad tai pirmasis Egipte rastas realus šio tipo laivas – anksčiau apie juos buvo žinoma tik iš tekstinių aprašymų ir mozaikų. Oksfordo jūrų archeologijos centro direktorius Damianas Robinsonas šį radinį pavadino „fenomenaliu“, nes pirmą kartą pavyko rasti realų analogą tekstuose gerai žinomiems „kajutiniams laivams“.

Valtis, kurios plotis siekia apie septynis metrus, pasižymi neįprasta konstrukcija – plokščiu priekiu ir suapvalinta galine dalimi, leidžiančia judėti sekliuose vandenyse. Iš pradžių archeologai net pamanė, kad tai yra du vienas ant kito uždėti laivai. Laivui valdyti tikriausiai reikėjo daugiau nei 20 irkluotojų.

Radinys glūdėjo septynių metrų gylyje po vandeniu ir pusantro metro po nuosėdų sluoksniu.

Tyrėjai svarsto, kad valtis galėjo nuskęsti apie 50 metais, per katastrofišką žemės drebėjimą ir bangas, kai dalis uosto ir pakrantės atsidūrė po vandeniu. Ši valtis rasta mažiau nei 50 metrų atstumu nuo Izidės šventyklos, kurią F. Goddio taip pat tyrinėjo.

Taip pat egzistuoja versija, kad valtis galėjo būti šventa barža, naudojama religinėse ceremonijose deivės Izidės garbei. Ant vienos laivo sijos aptikta graikiška grafiti, kurią dar tikimasi iššifruoti.

Archeologai toliau tęs kasinėjimus – kol kas ištirta tik nedidelė teritorijos dalis. Pagal UNESCO rekomendacijas, laivas nebus keliamas į paviršių, nes tokius objektus geriausia saugoti po vandeniu.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder