Prošal tekantis Kulšės upelis „atplukdė“ ir kavinės vardą

Sodybos šeimininkai Audronė ir Kęstutis Vičiuliai, aprodydami 3 ha plote pačių įkurtą ramybės oazę, kur vien gėlynai užima apie 1 ha, o dalį teritorijos juosia Kulšės upelis, juokavo, kad jis ir atplukdė vardą jų pernai atidarytai kavinei.

Firminė skumbrė, nes prošal ėjo žuvies kelias

Supami Kulšės upelio įrėmintų erdvių iš vienos pusės, o iš kitos – taip pat 3 ha ploto nuosavo miško masyvo, sodybos centre stovi keletas kaimo turizmui skirtų namelių ir 70 žmonių talpinanti banketinė salė. Prie jos pristatyta erdvi įstiklinta terasa, kurioje ir įrengta 40 vietų kavinė.

Joje vyrauja ne tik natūrali pro langus krintanti šviesa, bet ir šviesios interjero spalvos. Stalai ir minkštasuoliai kavinėje išdėstyti taip, kad klientai pasijaučia tarsi būdami natūralioje gamtoje. Kol dar vėsūs orai, kavinę apšildo modernus dujinis šildytuvas.

Nuo Velykų kavinė dirba kasdien: darbo dienomis nuo 10 iki 22 val., o penktadienį– sekmadienį nuo 10 val. iki vidurnakčio – 24 val. Kavinės valgiaraštis – gana turtingas įvairų patiekalų, nuo 11 iki 15 val. šeimininkai lankytojus kviečia ir dienos pietų.

Užsimaniusiems paskanauti firminį kavinės patiekalą, siūloma grilyje kepta skumbrė su daržovėmis. Sugalvojome: esame pajūrio kraštas, nuo seno čia iš Šventosios į Darbėnus prekeiviai atveždavo šviežios žuvies. Tad šią tradiciją sumanėme atgaivinti, ir, pasiūlydami grilyje paruoštą skumbrę, neapsirikome – mūsų lankytojai ją giria, ir kitąkart atvyksta jos skanauti ir savo draugams rekomenduoja“, – kalbėjo A. Vičiulienė.

Daržą iškeitė į gėlynus

Kieme – sėdmaišiai, erdvi aikštelė statyti lankytojų automobiliams. Šiomis dienomis sodyboje surengta talka: A. ir K. Vičiulių žentai ir anūkai kieme ligi vasaros sezono užsimojo pastatyti atskirą terasą-pavėsinę. Artimiausiuose planuose – dar įrengti ir vaikų žaidimo aikštelę.

Pro kavinės langus akys krypsta į daugiamečių gėlių rojų: kvapniu margaspalvių žiedų aromatu vilioja tūkstančiai hiacintų žiedynų, išsiskleidę primulių kupsteliai, geltonas galvas išdidžiai iškėlę narcizai.

O netrukus visomis spalvomis sužaižaruos tulpių žiedai – jų čia pasodinta per 3 tūkst. „Netoliese, kaimyniniame Japoniškame sode, pražydusias sakuras pakeis pas mus raudoniu nuspalvintas tulpių laukas.

Po to jas keis kitos gėlės: bijūnai, levandos, jukos – gėlynus suformavome taip, kad žiedai skleistųsi nuo pavasario iki rudens“, – kalbėjo šeimininkai. Vidury gėlių plantacijos spalvingas vandens sroves 3–4 m į viršų šauna apšviestas fontanas, abipus jo – pavėsinės svečiams, įtvirtinimai vijoklinėms rožėms.

„O kažkada, kai šią sodybą įsigijome prie 25-erius metus, čia buvo šabakštynas. Atvykome iš patogaus dviaukščio namo Darbėnuose į sukiužusią lūšnelę be vandens, tualeto. Pažįstami sukiojo pirštus prie smilkinio... Bet tai buvo mano svajonių vieta nuo jaunystės, kai atvykdavau paviešėti pas draugę, pasitikdavo dvi senos pušys palei sodybą. Kažkaip magiškai traukė ši vieta.

Tai buvo Valantinų šeimos žemė. Ir, kai sužinojome, kad mums ją parduoda, abu su vyru nė nesudvejojome. Valėme tvarkėme teritoriją, statėmės. Iš pradžių sodinome daržus: čia, kur dabar gėlynas, buvo bulvienojai ir braškynai. Bet žemė jiems netinkama. Per pandemiją pradėjome įgyvendinti sumanymą šitą vietą paversti masyviu gėlių parku“, – vedžiodami išgrįstais takais, kalbėjo Audronė ir Kęstutis.

Sėkmės raktas – tarpusavio sutarimas

Takas iš gėlyno veda palei Kulšę, prošal masyvų tvenkinį, kur kažkada, šeimininkų žodžiais, buvusi linmarka: jiedu pagilino tvenkinį, pakrantes apsodino vandens augalais, įveisė dekoratyvinių žuvų – raudonųjų orfų, kurios išnyra iš gelmės ir tamsiu vandens paviršiumi plaukioja raudonais pulkeliais. Į šią sodybą užsukę lankytojai, pabėgę nuo miesto šurmulio, tarytum pakliūva į ramybės, gaivaus oro ir akį džiuginančios gamtos oazę.

„Jei kas mus sugrąžintų 25 metus atgal ir paklaustų – ar vėl darytumėte tai, ką padarėme, vienareikšmiškai atsakytume – taip“, – užtikrino A. ir K. Vičiuliai, prasitarę, kad tik sykį per tą laiką tegavę paramos iš šalies – pernai aplinkai tvarkyti lėšų pagal Vietos veikos grupių įgyvendinamus projektus.

Paklausti, kurgi visos matomos gerovės ir sėkmės raktas, abu sutuoktiniai sutartinai atsakė: tarpusavio santarvė ir supratimas veda ir į bendrą tikslą, o dar jiedu kaimynystėje augę nuo vaikystės.

„Kulšė“ tapo ir savotiška visos jų šeimos verslo vizitine kortele: kavinei, suderindama darbą su studijomis uostamiestyje, vadovauja anūkė Akvilė Kairytė, talkina gretimais įsikūrusios dukters Astos šeima, kaimynystėje ekologinį ūkį puoselėja brolis Vytautas. Duktė Šarūnė taip pat užsiima kaimo turizmo verslu netoli Darbėnų įrengtoje „Augustės sodyboje“.