Psichologė Eglė Stanienė pastebi, jog tiek tėčio, tiek mamos meilė ir dėmesys yra vienodai svarbūs, kad vaikas augtų pasitikintis savimi, būtų smalsus, domėtųsi aplinka, norėtų pažinti naujus dalykus ir dalinasi, kas nutinka, kai į vaiko auklėjimą tėtis įsitraukia nepakankamai.
Vyrai gali jaustis atstumti
„Dažnu atveju vis dar pasitaiko, kad vyrai nuo pat vaiko gimimo nežino, kaip įsitraukti į jo auginimą, todėl lieka lyg atstumti, o ilgainiui, kai vaikas jau didesnis, tačiau ryšys dar neatsiradęs, darosi vis sunkiau įsijungti į procesą.
Neretai taip nutinka dėl šeimos modelio, kai vyrai pirmus metus dirba, o moterys augina vaikus“, – priežastis, kodėl vyrai mažiau įsitraukia į vaiko auginimą, vardija E. Stanienė.
Psichologės teigimu, jei tėvas neskiria dėmesio, neleidžia laiko su vaiku arba vaikas auga be tėvo, jam gali būti sunkiau prisitaikyti darželyje, mokykloje, sunkiau susirasti draugų, labiau norisi neklausyti mamos ir elgtis netinkamai.
Tėčio nebuvimą vaikui iš dalies kompensuoti, anot E. Stanienės, gali tik kitas artimas šeimos vyras, pavyzdžiui, senelis ar dėdė.
Nebūtina daryti, kaip daro mama
„Vaiko ryšys su mama ir tėčiu skiriasi, tačiau jie abu yra vienodai svarbūs. Mama nuo pat gimimo supranta vaiko norus, patenkina visus poreikius.
Mamos apkabinimas suteikia ramybę, o tėtis vaiko gyvenimui įneša įvairovės, todėl svarbu, kad tėtis su dukra ar sūnumi atrastų savo žaidimus, savo maudymosi būdus, nesistengiant viską daryti taip, kaip daro mama. Tėtis vaikui taip pat suteikia stabilumo, stiprybės jausmą“, – vardija E. Stanienė.
Psichologė pažymi, jog tėvo vaidmuo vaiko gyvenime priklauso ir nuo kūdikio lyties.
„Berniukams tėčiai yra svarbus vyriško elgesio modelis. Dažnu atveju, sūnus su tėčiu gauna daugiau laisvės išbandyti savo jėgas: aukštai lipti, šokti, bėgti. Jie kartu žvejoja ar tvarko automobilį.
Mergaitės tėčio elgesio nesimoko, tačiau iš jo reikalingas emocinis palaikymas, globa. Tėtis parodo, kokie santykiai gali būti su vyru – tikėtina, jog užaugusi dukra ieškos tokių savybių ir savo partneryje.
Svarbu ir tai, jog paauglės, kurios gerai sutaria su tėčiais, įprastai pasižymi didesne savigarba“, – skirtumus pristato specialistė.
Vaiko auginimas – ne tik mamos reikalas
E. Stanienė džiaugiasi, kad požiūris, kad vaiko auginimas – mamos reikalas, po truputį keičiasi, o šis pokytis, anot jos, naudingas ir reikalingas tiek vaikams, tiek patiems tėvams.
Psichologės teigimu, vienodai vertinti tėvo ir mamos vaidmenis vaiko auginimo procese galėtų padėti kalbėjimas ne apie mamą ir vaiką, kaip neretai vis dar yra įprasta, o apie tėvus ir vaiką.
„Smagu, kad vyksta paskaitos, pamokėlės abiems tėvams, kuriose akcentuojamas tėčio vaidmuo vaiko auginime – galbūt jų reikėtų daugiau“, – svarsto specialistė.
Kyla mažiau nesutarimų
Kad tendencijos pamažu keičiasi, pastebi ir „mokomoko“ įkūrėja, auklė Diana Gabriūnaitė. Ji teigia, kad nors dažnu atveju vaiko auklėjimo klausimais tenka bendrauti su mamomis, vis dažniau pasitaiko ir tokių šeimų, kuriose abu tėvai vaiko reikalais rūpinasi tiek pat.
„Mama dažniausiai būna rūpestingesnė, labiau linkusi užjausti, padėti, o tėtis dažniau stengiasi linksminti vaiką ir žaisti su juo, tačiau pastebiu, kaip tėvų vaidmenys keičiasi, o tėčiai atlieka vis svarbesnius ir atsakingesnius darbus“, – pažymi auklė Diana.
„Šiuo metu dirbu šeimoje, kurioje abu tėvai lygiaverčiai – nėra taip, kad mama už viską atsakinga. Jie abu yra vienodai pasiskirstę darbus arba jiems tai pavyksta natūraliai.
Pavyzdžiui, vaikas tik su tėčiu kerpasi nagus, o su mama dažniausiai maudosi“, – patirtimi dalinasi auklė ir priduria, jog tokioje šeimoje dirbti labai gera, o abiems tėvams vienodai įsitraukiant į vaiko auginimą, iš šalies atrodo, kad ir tarpusavio nesutarimų kyla mažiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą