Psichologė: būna, jog tėčiais tapę vyrai nepalaiko net savo partnerių, kai joms reikalinga pagalba

(1)

Po gimdymo šeimos dažnai patiria ne tik džiaugsmą, bet ir emocinius iššūkius. Nauji tėvų vaidmenys, atsakomybės, pasikeitusi šeimos dinamika, įvairios gyvenimo aplinkybės bei miego stoka gali sukelti įtampą tiek mamoms, tiek tėčiams. 

Psichologinės konsultacijos abiem partneriams padeda geriau suprasti savo jausmus, palaikyti santykių stabilumą ir kurti pozityvią aplinką vaikui.

Pagalbos dažniau ieško mamos

Po gimdymo tiek mamos, tiek tėčiai gali patirti emocinius sunkumus: nuolatinis nuovargis, nerimas dėl kūdikio priežiūros, tapatybės paieškos, kaltės jausmas ir pan. Taip pat kyla iššūkių suderinti vaikų priežiūrą su partneriu, kitais artimaisiais.

Psichologinės konsultacijos saugioje aplinkoje – vienas pagalbos būdų šiuo jautriu etapu. „Dažna šeima išgyvena santykių krizę gimus vaikui.

Didelis nuovargis įneša atšalimo, priekaištų vienas kitam, yra svarstančių skirtis. Džiugu, kad yra ir lankančių porų terapiją“, – pastebi psichologė Vilma Petrikienė.

Pogimdyminės depresijos centras organizuoja įvairią psichologinę pagalbą. Šį kartą mamos ir tėčiai kviesti į 7 konsultacijų ciklą, vienkartines konsultacijas, taip pat teiktos vienkartinės konsultacijos artimiesiems.

Projekte, kurį finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, į konsultacijas registravosi daugiausia moterys. Vyrai vis dar atsargiai vertina psichologinę pagalbą, dažnai atmeta pasiūlymą pasikonsultuoti su psichologu tapus tėčiu.

„Būna, jog tėčiais tapę vyrai nepalaiko net savo partnerių, kai joms reikalingos konsultacijos. Jaučiamas stigminis požiūris į psichikos sveikatą.

Tačiau moterys, gavusios palaikymo, atjautos, savijautos normalizavimo, jaučiasi emociškai tvirtesnės ir dalinasi su artimaisiais, kad konsultavimas visgi padeda“, – sako psichologė.

Konsultacijos suteikia įrankius, kurie padeda sunkiomis akimirkomis

Pasidalinus išgyvenimais sumažėja vienišumo jausmas, atsiranda supratimas, kad sunkumai yra įveikiami ir ieškoti pagalbos – visiškai natūralu.

„Konsultacijos padėjo geriau pažinti save, pirmą kartą pamatyti save, kaip mamą. Pokalbiai priminė į įvairius dalykus žiūrėti paprasčiau ir nustoti save graužti ar gailėtis“, – atsiliepė mama po konsultacijų ciklo.

Apie tai, kad konsultacijose ypač vertingas yra psichologo priėmimas be išankstinio vertinimo, pabrėžė vienas programoje dalyvavusių tėčių: „Konsultacijų metu patyriau, jog galiu būti išklausytas ir priimtas be jokio išankstinio nusistatymo, be bandymo parodyti galią prieš mano turimą nuomonę, pasaulėžiūrą ir pan. Konsultacijos davė įrankius, kaip padėti pačiam sau sunkiomis akimirkomis.“

Be to, psichologai gali pasiūlyti praktinių priemonių, padedančių valdyti emocijas: kaip susidėlioti dienos ritmą, kaip pasirūpinti savimi ir priimti aplinkinių pagalbą.

Dalyvių grįžtamasis ryšys patvirtina konsultacijų naudą: „Gavau įrankius, kurie padeda tam tikrose situacijose. Esu ramesnė, stabilesnė. Išmokau nustatyti ribas“; „Po kiekvienos konsultacijos jaučiausi ramesnė.

Supratau savo jausmus, patirtis, buvo sudėliotas veiksmų planas, suteikti patarimai.“ Tokios patirtys liudija, kad psichologinė pagalba ne tik padeda išgyventi sunkų periodą, bet ir atveria galimybes geriau pažinti save bei atrasti vidinę ramybę.

Vertinga net ir viena konsultacija

Projekto metu buvo suteikta 15 vienkartinių psichologinių konsultacijų. Edinburgo pogimdyminės depresijos skale matuotas poveikis.

Rezultatai parodė, kad vos vienas pokalbis su specialistu gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį.

„Supratau, kad mano jausmai yra normalu, kad kūnas parodo, jog reikia sau padėti, skirti daugiau laiko sau. Džiaugiuosi, kad yra bent viena nemokama konsultacija“, – atsiliepė mama.  

Besikonsultuojančių mamų savijautą veikia gana skirtingos gyvenimiškos aplinkybės ar išgyvenimai. „Pirmakartės mamos sprendžia tapatybės klausimus – „kas aš esu kaip mama?“.

Taip pat dažnai analizuoja gimdymo patirtis. Turinčios daugiau vaikų nuogąstauja, ar pavyks pasirūpinti keliais vaikais vienu metu, kaip paskirstyti meilę ir dėmesį. 

Susilaukusios neplanuotų vaikų susiduria su prieštaringais jausmais: nuo atsakomybės, įsipareigojimo rūpintis, iki nusivylimo, baimės, kaltės ir/ar gėdos, kad tas vaikas suvokiamas kaip klaida, našta, vargas“, – vardija V. Petrikienė.

Nors sukuriama šeima – paradoksalu, kad mamos po vaiko gimimo dažnai jaučiasi vienišos, izoliuotos, „įkalintos“ vaiko priežiūros.

Terapijoje jos su psichologe kalbėjosi apie poreikį kūrybiškai plėsti pagalbos ratą. „Aptariame posakį, kad „reikia kaimo norint užauginti vaiką“. Konkrečiu atveju ieškome, kas galėtų būti tas kaimas“, – sako psichologė.

Konsultacijose atsiskleidžia ir vyrų, ir moterų poreikiai – panašūs jausmai, skirtingos patirtys

Dažnu atveju moterys yra turėjusios psichoterapijos patirčių anksčiau. Vyrams dalyvavimas konsultacijose tapus tėčiu dažnai būna pirmas kartas.

„Vyrai per konsultacijas nustemba, kad ir jie gali dalintis tuo, kaip jie jaučiasi. Patiria, ką reiškia būti išklausytam, jaučiasi išgirsti, svarbūs.

Dažnam vyrui tai nauja patirtis, nes namuose jiems dažnai priekaištaujama, kad „viską daro blogai“, – akcentuoja specialistė.

Moterys konsultacijose taip pat jaučiasi išgirstos, suprastos, joms leidžiama išsikalbėti. Tad tiek vieni, tiek kiti patiria aktyvaus klausymo naudą. Mokosi, kaip tai daryti namie.

Iš projekto dalyvių šimtaprocentinę ilgalaikę vaiko priežiūrą užtikrino mamos. „Per konsultacijas moterys gana dažnai dalijosi nuogąstavimais dėl darbinių kompetencijų praradimo.

Drauge peržiūrėjome jų įsitikinimus ir atradome, kad motinystės kompetencijos taip pat yra kompetencijos, kurios vėliau praverčia ir grįžus į darbą. Vyrai tokių iššūkių nepatyrė“, – dalinasi psichologė.

Iššūkiai, kuriuos patiria tėčiai, prasideda grįžus po darbų namo. Jiems trūksta laiko „persijungti“ į šeimos režimą: mamos, pavargusios nuo vaikų priežiūros, nori pailsėti, tad turi lūkesčių, kad vaikų priežiūrą galės perduoti partneriui.

Panaši dinamika vyksta ir kai moterys grįžta po darbų. Pasak terapeutės, būtent todėl konsultacijos yra tokios vertingos: jose ieškoma kiekvienai šeimai tinkamų sprendimų, kurie padėtų rasti balansą tarp karjeros ir šeimos gyvenimo.

Projekto „Depresijos po gimdymo prevencija ir pagalba: pilotinės savitarpio pagalbos grupės mamoms su kūdikiais bei šeimų psichologinis konsultavimas nėštumo metu ir po gimdymo“ vykdytojas Pogimdyminės depresijos centras, VšĮ Mediapressa, projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder