Psichologė-psichoterapeutė: griežti ribojimai pandemijos pradžioje padėjo išvengti mirčių, bet ateityje reikia auginti visuomenės sąmoningumą

Psichologė-psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė sako, kad Švedijos strategija buvo išskirtinė ir sukėlė daug diskusijų. Šiandien iš patirčių galima pasimokyti sprendžiant, kokias priemones kryptingai taikyti rengiantis galimoms negandoms ateityje.

Padėjo išvengti didelio mirčių skaičiaus, bet ilgalaikės pasekmės – rimtos

„Švedija turėjo mažesnį perteklinį mirčių skaičių, šios šalies ekonomika geriau išgyveno pandemiją, mokiniai nepatyrė tokių didelių mokymosi praradimų kaip šalyse, kuruos taikė griežtus ribojimus. 

Visa tai ilgalaikėje perspektyvoje gali teigiamai paveikti Švedijos visuomenės išsilavinimo kokybę ir psichologinę gerovę“, – pažymi E. Adomavičiūtė.

Griežti ribojimai kai kurioms šalims padėjo išvengti didelio mirčių skaičiaus pandemijos pradžioje, tačiau sukėlė ekonominių, fizinių ir psichologinių pasekmių. 

Žmonės neteko darbų arba persikėlė į darbą internetu, sumažėjo jų fizinis aktyvumas, suprastėjo emocinė būsena, padaugėjo psichikos sutrikimų, ypač nerimo spektro ir depresijos, išaugo psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kilo iššūkių santykių srityse.

„Švedijos modelis parodė, kad pasitikėjimas visuomene gali būti veiksminga strategija, kadangi lankstesnis požiūris padėjo išlaikyti didesnį psichologinį atsparumą ir geresnę psichikos būseną. 

Kita vertus, jis taip pat turėjo savų rizikų“, – sako psichologė.

Neadekvatūs draudimai veikia trumpalaikėje perspektyvoje

Paklausta, kada, keičiant elgesį, draudimai pasiteisina, psichologė-psichoterapeutė E. Adomavičiūtė pirmiausia patikina, kad keisti žmogaus elgesį nėra taip lengva ir paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Pasirenkamos priemonės priklauso nuo norimo pokyčio.

„Pasak bihevioristų, laisva valia pasirinktą elgesio pokyti lemia patiriamos ir gaunamos atitinkamos elgesio pasekmės. 

Daugiau teigiamų ir adekvačių pasekmių trumpalaikėje ir ilgalaikėje žmogaus gyvenimo perspektyvoje paprastai stiprina motyvaciją keisti elgesį ir tą pokytį palaikyti, o daugiau neigiamų, ypač neadekvačių pasekmių, tokių kaip griežtas draudimas, suveikia trumpalaikėje perspektyvoje, bet nemotyvuoja palaikyti elgesio pokyčio“, – kalba ji.

Psichologė-psichoterapeutė kaip pavyzdį pateikia 1920-1933 metų JAV alkoholio draudimo įstatymą, kuriuo valdžia uždraudė alkoholio produktus, jų importą, eksportą bei pardavimus. 

Buvo tikimasi, kad taip žmonės susitvarkys su alkoholio vartojimo sukeltomis problemomis, sumažės nusikalstamumas ir skurdas, tačiau rezultatas buvo priešingas – išaugo nelegali alkoholio gamyba, prekyba ir jo vartojimas, o valstybė neteko mokesčių mokėtojų pinigų.

„Žmogaus elgesio pokytį labiau veikia tam tikri ribojimai ir adekvačios elgesiui pasekmės. 

Pavyzdžiui, Lietuvoje esantis alkoholio kontrolės įstatymas, kuriame numatoma, kad prekyba alkoholiniais gėrimais galima tik tam tikromis valandomis, atnešė geresnių rezultatų. 

Arba didelės piniginės baudos ir atimama teisė vairuoti girtiems vairuotojams yra adekvati pasekmė, kuri gali motyvuoti keisti elgesį“, – sako ji.

Psichologės teigimu, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad griežti ir neadekvatūs žmogaus elgesiui draudimai ar bausmės neveikia, tačiau dažniausiai jie veikia trumpalaikėje perspektyvoje.

„Draudimų kelias pasirenkamas, nes draudimai ir jų griežtinimas turi greitą poveikį. Kartais susiklosto situacijos, kai svarbu greitai parodyti tam tikrus rezultatus bet kokia kaina. Vėliau, deja, tenka tvarkytis su to draudimo ar jo griežtinimo pasekmėmis“, – teigia ji.

Per pandemiją valstybės darė geriausia, ką galėjo

E. Adomavičiūtė atkreipia dėmesį, kad COVID-19 pandemijos pradžioje kiekviena šalis darė geriausia, ką tuo metu galėjo. Matant Lietuvos pasirinkto griežto ribojimo pasekmes, šiandien lengva badyti pirštais ir aiškinti, ką būtų buvę galima daryti kitaip. 

Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje būta daug skeptiškumo ir pasipriešinimo kai kuriems ribojimams, todėl griežtesnės priemonės buvo laikomos būtinomis.

„Pandemijos valdymas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, buvo sudėtingas procesas, kuriame reikėjo derinti ir valdyti sveikatos apsaugą, ekonominius veiksnius, visuomenės reakcijas, švietimo sistemą. 

Dabar geriau nukreipti žvilgsnį į ateitį ir įvertinti, ko galime pasimokyti ir ką būtų galima kryptingai daryti siekiant pasiruošti galimoms pandemijoms ateityje“, – sako ji.

COVID-19 pandemijos metu padidėjo nerimo, depresijos ir kitų su psichikos sveikata susijusių atvejų, todėl šiuo metu svarbu stiprinti, gerinti, plėsti ir kurti emocinės gerovės palaikymo sistemą. 

Taip pat, remiantis Švedijos pavyzdžiu, verta apsvarstyti lankstesnių sprendimų galimybes ir pagalvoti, ką būtų galima integruoti ir pritaikyti mūsų šalyje.

Švediškai strategijai visuomenę reikia ruošti

Sąmoningos visuomenės kūrimas gali trukti dešimtmečius arba net šimtmečius. Švedija išsiskiria ne tik pandemijos valdymu, bet ir, pavyzdžiui, skirtingu požiūriu į žalingo rūkymo poveikio mažinimą, tačiau ši šalis žmonių sąmoningumą ir visuomenės brandumą ugdė ir stiprino daug metų.

„Norint pritaikyti Švedijos strategiją, svarbu visuomenės sąmoningumą ir brandumą auginti nuo ankstyvo amžiaus – taikyti psichoedukaciją, viešąsias kampanijas, bendruomenių įtraukimą, aiškių alternatyvų siūlymus, interaktyvias edukacines programas, žalos mažinimo strategijas“, – pažymi E. Adomavičiūtė.

Alternatyva draudimams ir geroji praktika yra visuomenės sąmoningumo, išorinės ir vidinės motyvacijos stiprinimas, norimo elgesio paskatinimas ir įgalinimas. 

E. Adomavičiūtė pažymi – ilgalaikiai pokyčiai nevyksta greitai, tačiau linkę užsilaikyti ilgam.