Psichologinė pagalba savižudybės krizėje esantiems asmenims

(4)

Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centro specialistai kviečia savižudybės krizę išgyvenančius žmones, jų artimuosius naudotis „Tu Esi“ interneto svetainės galimybėmis, Psichikos sveikatos centrų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, Psichologinių krizių pagalbos centro tel. 1815 teikiamomis paslaugomis.

HI Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė dalinasi: „Savižudybė paliečia daugelį žmonių – šeimas, draugus ir bendruomenes.

Proaktyvi pagalba ir parama yra svarbi tiems, kurie turi sunkumų ir  mąsto apie savižudybę, parodant, kad jie nėra vieni ir kad pagalba yra pasiekiama. Paprastas pokalbis – ne tik su profesionalais – gali išgelbėti gyvybę“.

Kaip padėti sau?

Asmuo, esantis savižudybės krizėje, neretai nežino, kaip padėti sau, kur kreiptis pagalbos.

Psichologė Valija Šap akcentuoja: „Svarbu stebėti pokytį savyje per pastarąsias tris savaites ir lyginti tą pokytį ne su kitais žmonėmis, o su savimi.

Atkreipkite dėmesį į tai, ar pastebimai keičiasi emocinė savijauta ir laikas, skiriamas mėgiamoms veikloms, kaip reaguojate į kasdienius sunkumus, ar nesutriko miego ritmas. Jeigu pokytis ryškus, svarbu jo neignoruoti ir kreiptis pagalbos“.

HI Psichikos sveikatos centro specialistai rekomenduoja:

● Susisiekite su artimaisiais ar draugais, kuriais pasitikite: pokalbis su artimu asmeniu ar šeimos nariu gali būti pirmasis žingsnis pagalbos link. Bendravimas su kitais gali padėti pajusti paramą ir supratimą.

● Ieškokite profesionalios pagalbos. „Tu esi” internetinėje svetainėje rasite specialistų kontaktus.

● Pasirūpinkite savo fizine ir psichikos sveikata. Tai gali būti reguliari mankšta, meditacija, mitybos ir miego įpročių keitimas, padedantis suvaldyti stresą ir įtampą.

● Ieškokite naujų įtraukiančių veiklų. Dėmesio sutelkimas į kūrybą ar į mėgstamus užsiėmimus (hobį, meno terapiją, pasivaikščiojimą gamtoje ir kt.) gali padėti palengvinti požiūrį į sunkumus.

Šie pagalbos sau būdai gali sustiprinti savikontrolės ir pasitikėjimo savimi jausmą, pagerinti psichoemocinę savijautą.

Kodėl kyla mintys apie savižudybę?

Žmonės, galvojantys apie savižudybę, išgyvena labai stiprų emocinį skausmą, o savižudybę mato kaip vienintelį būdą šiam skausmui nutraukti.

Apie savižudybę svarstantieji dažniausiai nori ne mirti, bet pasitraukti iš skausmingos gyvenimo situacijos. Sunkių išgyvenimų priežastys gali būti labai įvairios.

V. Šap atkreipia dėmesį į tai, jog gali būti pastebimas pokytis kito asmens elgesyje. „Jeigu pokytį matome, svarbu įvardinti jo ženklus ir paklausti, kas vyksta to žmogaus gyvenime, o tada susieti jį su pagalba.

Būtent – susieti, o ne nukreipti. Nes jeigu tu pasakysi žmogui „tu nueik“, dažniausiai jis nenueis. Labai svarbu pasitarti su žmogum ir išgirsti, kokia pagalba tuo momentu jam būtų priimtina, o jau vėliau pasidomėti, ar žmogus išties tos pagalbos kreipėsi,“ – pasakoja psichologė Vilija Šap.

Pagalbos galimybės

„Dažnai žmonės nesikreipia pagalbos ne todėl, kad nežino, nuo ko pradėti, o todėl, kad neišdrįsta.

Lėtinio streso būsenoje žmogus įpranta taip jaustis ir pagalbos nesikreipia, nes jam atrodo, kad niekas nepasikeis. Todėl šioje situacijoje labai svarbus artimųjų, kolegų pastabumas,“ – sako V. Šap.

HI Psichikos sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, jog pagalba Psichikos sveikatos centruose yra nemokama, o savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos.

Psichologinės pagalbos krizių centro komandos nemokamu trumpuoju numeriu 1815 su profesonaliais psichologais galima konsultuotis: dėl savižudybės grėsmės ženklų atpažinimo, ryšio užmezgimo su kitu asmeniu, kuris galimai turi minčių apie savižudybę, ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti ar savižudybės, dėl motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais. Taip pat psichologai, prireikus, teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą.

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė el. p. [email protected], mob. tel. + 370 650 81 837

Skubi pagalba

112

Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam

Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius

www.tuesi.lt

Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems

Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose

www.artimiems.lt

Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą

www.pagalbasau.lt

Psichologinių krizių pagalbos centras

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė

1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)

https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/

 

 

Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)

Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms

 

www.krizesiveikimas.lt

8 640 51555

Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba)

Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas   

Medo.lt

8 606 07205

Susidūrus su registracijos anketos gedimais

Rašyti el. Laišką

 

Jaunimo linija
Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai

8 800 28888 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–VI 18.00–00.00 val.

Vaikų linija
Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val.

Linija „Doverija“
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai

8 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00 – 19.00 val.

 

Vilties linija
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val.
Rašyti el. laišką
Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

8 800 66366 (visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje (kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką

Atsako per 24 val.

Mamos linija

Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai

Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00)

Rašyti el. laišką

Ankstukų pagalbos linija

Nemokama psichologinė pagalba

8 612 03 800  (I–VII 00:00–24:00)

Rašyti laišką

Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai

8 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.)

Rašyti laišką
Atsako per 72 val.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas”

8 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.)

Rašyti laišką

Atsako per 72 val.

Tėvų linija

Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai

8 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)

Rašyti laišką

Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas

Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai

Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu

8 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)

 

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder