grybai

Kaip suprasti, kad grybai išvirė: įvardytas pagrindinis požymis

Vasara ir ruduo – darbingas metas grybautojams. Tačiau prisirinkti pilną krepšį – tik pusė darbo. Svarbiausia – tinkamai juos paruošti. Grybų virimas nėra toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: kiekviena rūšis reikalauja skirtingo laiko ir turi savų paslapčių.

Kam apskritai virti grybus?

Virimas – tai ne tiesiog kulinarinis etapas, o saugumo priemonė. Jis sunaikina bakterijas bei parazitus, o svarbiausia – iš dalies arba visiškai pašalina toksinus, kurių gali būti net ir valgomuose grybuose. Be to, karštas vanduo suminkština kietą ląstelieną, todėl organizmui lengviau suvirškinti grybus.

Svarbus niuansas: miško grybus geriausia apdoroti jų rinkimo dieną, nes jie greitai genda.

Du etapai: paruošimas ir virimas

Prieš statant puodą ant ugnies, grybus reikia perrinkti, nuvalyti šiukšles ir išpjauti pažeistas vietas. Kai kurias rūšis, pavyzdžiui, piengrybius ar grūzdus, būtina iš anksto pamirkyti – nuo kelių valandų iki 3 parų, reguliariai keičiant vandenį, kad pasišalintų kartumas.

Pats virimo procesas paprastai vyksta taip: sudėkite grybus į puodą su vandeniu, užvirinkite ir reguliariai nugriebkite putas. Daugelis patyrusių virėjų rekomenduoja grybus virti dviem etapais – pirmąjį vandenį nupilti po 5–10 min ir įpilti šviežio, kad pasišalintų kuo daugiau kenksmingų medžiagų.

Kiek virti skirtingus grybus:

Baravykas: 15–20 min šaldymui, 30–40 min sriubai

Raudonviršis: 10–15 min prieš kepimą, apie 30 min šaldymui

Lepšis: 15 min prieš kepimą, 25 min šaldymui

Kelmutis: 20 min prieš kepimą, 30 min sriubai, 35 min marinavimui

Voveraitė: 15–20 min

Umėdė: 10 min prieš kepimą, 15 min sriubai

Pievagrybis: 5–10 min

Briedžiukas: 15–20 min (būtina virti du kartus keičiant vandenį)

Universalus gatavumo požymis: žali grybai plūduriuoja paviršiuje, o išvirę nukrenta ant dugno.

Patarimai idealiam rezultatui

Kad verdamas grybas netamsėtų, į didelį puodą įberkite 2 valgomuosius šaukštus citrinos rūgšties – ji išlaikys natūralią spalvą.

Skoniui pagerinti į vandenį galima įberti druskos, įmesti lauro lapą ir juodųjų pipirų žirnelių.

Patikrinimas dėl nuodingumo: kai kurie grybautojai į puodą įmeta nuluptą svogūną. Jei jis pamėlynuoja – kyla rizika, kad puode atsidūrė nuodingas grybas.

Ar reikia virti prieš kepant ir šaldant?

Nuomonės skiriasi. Baravykus, raudonviršius, lepšius, pievagrybius ir voveraites galima kepti žalius. Tačiau dėl saugumo geriau juos pavirti 5–10 min – tai sunaikins galimus parazitus. O štai kitus sąlygiškai valgomus grybus prieš kepimą būtina pamirkyti ir išvirti.

Šaldymui grybus taip pat geriau apvirti: pakanka 5–10 min verdančiame vandenyje, tada ataušinti ir sudėti į šaldiklį.

Pagrindinė grybų virimo taisyklė: jei abejojate – geriau pervirti. Grybų klausimais saugumas yra svarbiausia.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder