Startuolių idėjos - neapgalvotos arba net generuotos dirbtinio intelekto, o jas pateikę žmonės nesugeba paaiškinti paties svarbiausio verslo principo: kaip sumanymas uždirbs pinigų.
Pasiūlė 100 tūkst. eurų
Trečiadienį Klaipėdoje pristatytos inovatyvių verslų idėjos, kurių pradžią finansuos uostamiestyje įsikūrusi Lietuvos verslo kolegija - ji startuolių vystytojams šiemet pasiūlė po 10 tūkst. eurų paskolas be jokių palūkanų, o grąžinimas numatytas tik po trejų metų.
„Nemokamai, jokių sutartinių mokesčių, - „Vakarų ekspresui“ sakė kolegijos steigėja Angelė Lileikienė. - Be pinigų, verslų sumanytojams kolegija taip pat apmoka mentorių pagalbą, po trejų metų jie turės parodyti išvystytą verslą, jo sėkmę ir kartu grąžinti pinigus, kuriuos kolegija investavo į jų idėjas.“
Jos teigimu, inovatyvių pradedančių verslų finansavimą įstaiga pasirinko, nes siekia atliepti visuomenės ir ekonominius poreikius, regiono problemas.
„Norime skatinti verslumą, o šiandieninis verslas turi būti inovatyvus, jaunų žmonių ruošimas verslui ir startuolių skatinimas buvo pagrindinė motyvacija priimant sprendimą dalį investicijų nukreipti startuolių finansavimui“, - kalbėjo A. Lileikienė.
Nesugebėjo paimti
Kolegija paramai iš viso numatė 100 tūkst. eurų - po 10 tūkst. dešimčiai idėjų, tačiau šių pinigų nesugebėta paimti.
Nors spalį paskelbus kvietimą teikti paraiškas jų per mėnesį sulaukta 37, tačiau jau po pirminio vertinimo 25 iš jų atkrito dėl reikalavimų neatitikimo, o galiausiai priimtas sprendimas finansuoti keturis verslus.
„Matyt, neatsakingas jaunųjų verslininkų požiūris. Buvo ir tokių, kurie verslo idėją pasiruošė su dirbtinio intelekto pagalba, bet pradėjus diskusijas su pretendentu aiškiai jautėsi, kad idėja - ne jo, „neišgimdyta“, jis ja negyvena. Atrankos komisija akivaizdžiai tai matė“, - pasakojo A. Lileikienė.
Ne vieną verslą anksčiau bandęs ir nesėkmių patyręs Justas Rutkauskas, šiuo metu vadovaujantis savo įkurtai nekilnojamojo turto operacijų mažajai bendrijai „Insta projektai“, sako, kad šiuo atveju dauguma paraiškų galėjo atkristi dėl to, kad pretendentai pernelyg neatsakingai įvertino šią galimybę ar net siekė pasipelnyti.
„Greičiausiai startuoliai nebuvo tinkamai išvystę savo verslo idėjos ir - tik mano nuomone - pasižiūrėjo į šį pasiūlymą kaip į galimybę gauti lengvų pinigų, juos pasisavinti: nusipirkti kompiuterį ar telefoną, o tada pasakyti - nepasisekė.
Esu girdėjęs, kad žmonės taip panaudodavo jiems dalijamą paramą verslo pradžiai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Rutkauskas.
Tačiau tokius atrankos rezultatus jis vertina labai gerai: „Reiškia, kad požiūris į pinigų dalijimą yra atsakingas. Gerai, kad taip lengvai pinigai nedalijami, nes juos reikia iš kažkur gauti, gerai, kad “pakratė„ idėjas ir davė tik tiems, kurie tikrai jų verti.“
Tiki, kad atsipirks
J. Rutkauskas sako, kad finansavimo ieškantys startuoliai privalo investuotojus įtikinti, kaip jų indėlis padės uždirbti pinigus - to nepadarius palankaus sprendimo tikėtis sunku.
„Investuotojai turi suprasti - kaip tu uždirbsi pinigus. Startuolis gali pasiūlyti gražų suoliuką su grojančia muzika, bet kaip jį monetizuos - nepaaiškina. O tie, kurie skolina pinigus, turi suprasti, kaip pinigai bus uždirbti“, - sako verslininkas.
Lietuvos verslo kolegija pasirinko finansuoti startuolius, kurie vystys neuromokslu grįstą kalbų mokymą, išmaniąją kūdikių nešioklę, asmeninio dirbtinio intelekto modelį ir dalelių aptikimą kriogeninėje elektroninėje mikroskopijoje su dirbtinio intelekto pagalba.
A. Lileikienė sako, jog tiki šių investicijų atsiperkamumu, nors neatmeta įvairių rizikų, kurias viliamasi suvaldyti.
"Labai įdomūs projektai. Gali būti, kad šios inovatyvios idėjos parodys pavyzdį ir užsieniui.
Be jokios abejonės, yra kolegijos investicijų rizika, bet mes turime ją užkardyti. Todėl finansavimo sutartyje yra tam tikros sąlygos", - sakė ji.
Planas svarbiau nei pinigai
Nacionalinis plėtros bankas ILTE šiemet gegužę skelbė, kad, bendrais rinkos duomenimis, 90 proc. startuolių žlunga, o 30 proc. jų sustabdo veiklą, nes pritrūksta pinigų.
Verslininkas J. Rutkauskas sako, kad ne jie yra pagrindinė problema.
„Ne finansavimas versle yra didžiausia problema, o blogas verslo modelis arba strategija - tokiu atveju žmogus niekada negaus finansavimo“, - sakė jis.
Kai kurie pretendentai į finansavimo pasiūlymą galėjo pasižiūrėti kaip į galimybę gauti lengvų pinigų.
Šou versle sėkmingai dirbantis Remigijus Žiogas sako, kad idėja yra esminis elementas, o jeigu ji gera - bus ir pinigų.
"Svarbiausia - idėja, tada - nebijoti susimauti, nes žmonės susikuria labai daug baimių, tad verslo sumanymai ir lieka tik galvose.
Kai aš pradėjau verslą, nieko apie jį nežinojau, bet turėjau idėją. Reikia ja tikėti ir dirbti, tada niekas nesustabdys. Čia yra pagrindinė formulė.
Kai pradėjau savo verslą, įstatinis įmonės kapitalas buvo 10 tūkst. litų. Skolinamės iš dėdžių ir tetų, nusipirkome tai, ko reikia, ir pradėjome dirbti. Dirbame iki šiol„, - „Vakarų ekspresui“ sakė renginių organizavimo įmonės steigėjas R. Žiogas.
Jo teigimu, rinkoje dabar yra labai daug kapitalo, tačiau trūksta gerų idėjų, kurias būtų galima finansuoti.
„Be pinigus skolinančių finansinių įstaigų, yra daug paramos organizacijų, kurios irgi yra pasiruošusios padėti realybe paversti gerą idėją“, - teigė R. Žiogas.
Finansavimo stokojančiam verslui ILTE pinigus skolina prisiimdama didesnę riziką, tačiau įstaigos Smulkių ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Jolita Rėkutė irgi pritaria pozicijai, kad paraiškos atmetamos dėl netinkamo pasirengimo, o ne dėl pinigų trūkumo.
"Verslo finansavimo paraiškos dažniausiai atmetamos ne dėl lėšų stokos, o dėl nepakankamo pasirengimo.
Paraiškose dažnai pasitaiko netikslių ir nepagrįstų pinigų srautų projekcijų, neaiškiai nurodytos paskolos paskirtys arba prognozuojami finansiniai rodikliai neretai nesutampa su realiais veiklos rezultatais.
ILTE vertindama projektus ypatingą dėmesį skiria tvariam verslo modeliui ir aiškiai pagrįstam verslo planui. Nors plėtros bankas gali veikti prisiimdamas didesnę riziką nei rinka, tai daroma tik tuomet, kai projektas aiškiai įrodo savo tvarumą ir gyvybingumą.
Todėl pasirengimo etapas gauti finansavimą yra ypač svarbus„, - teigia ji komentare „Vakarų ekspresui“.
Plėtra stoja
Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė sako, kad pastaruosius penkerius metus itin sparčiai augęs sektorius šiuo metu sulėtėjo - neatsiranda naujų verslų.
„Nors šalies technologijų įmonės įspūdingai auga, tačiau naujų startuolių beveik neatsiranda“, - teigia G. Verbickaitė komentare „Vakarų ekspresui“.
Anot jos, investuotojai pasigenda stiprių naujų startuolių, be to, finansavimas skiriamas ne idėjoms, o jau pažengusioms įmonėms.
„Rizikos kapitalo fondai tai aiškina tuo, jog stokojame pakankamai stiprių bei investicijoms pasiruošusių komandų.
Kita vertus, pradedantiems - turintiems dar tik idėją ar prototipą - startuoliams yra sudėtinga pritraukti kapitalą, nes rizikos kapitalo fondai dažniausiai investuoja į vėlesnės stadijos įmones.
Taigi, susidaro uždaras probleminis ratas, kuriam spręsti reikia kompleksinių priemonių“, - sako G. Verbickaitė.
Asociacijos vertinimu, šią problemą galėtų padėti spręsti ir valstybė, kuri suteiktų galimybę savo jėgas pasitikrinti tiems verslo idėjų sumanytojams, kurie nebijo klysti.
„Žvelgiant į tokius pasaulinius inovacijų centrus kaip Izraelio ar JAV, matoma aiški tendencija - valstybės investuoja į inovacijų vystymą vienos arba kartu su privačiais investuotojais ir skatina bandymų bei drąsos klysti kultūrą“, - teigiama „Unicorns Lithuania“ vadovės komentare.
Lietuvos verslo kolegijos steigėja A. Lileikienė sako, kad šiuo metu Europoje aktyviai diskutuojama dėl aukštųjų mokyklų vaidmens startuolių vystyme - būtent tai įstaigą ir paskatino investuoti į naujus inovatyvius verslus.
„Europos universitetuose kalbama, kad aukštosios mokyklos turi prisidėti prie idėjų, startuolių skatinimo, ekonomikos plėtros generavimo. Mes tiesiog sureagavome į tokius siūlymus europiniame kontekste ir priėmėme sprendimą investuoti“, - sakė A. Lileikienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą