Reputacijos tyrimas: Vilnius įvertino Klaipėdą

Reputacijos indekso tyrimą atliko konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų bendrovė „Customer Centric Consultancy“ kartu su komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Investuotojų forumu, Lietuvos marketingo asociacija (LiMA).

Tyrimo metu apklaustos trys tikslinės auditorijos: visuomenės (1 469 respondentai), nuomonių lyderiai (597) ir sprendimų priėmėjai (385).

Nors verslo įmonių reputacijos indeksas atliekamas jau septintą kartą, savivaldybių reputacija tirta tik antrą kartą.

Trečias laimi

Šiemet Klaipėda reputacijos indekso tyrime, kuriame tarp savivaldybių tiriami tik trys didžiausi Lietuvos miestai, šoktelėjo iš paskutinės trečios (2021 metais) į pirmąją vietą.

„Kaip mano kolegė sakė, nuolatinėje Vilniaus ir Kauno kovoje laimėjo Klaipėda“, - pristatydama tyrimą sakė reputacijos valdymo ekspertė Inga Tarakavičiūtė.

Ypač visuomenės apklausos rezultatuose matosi Vilniaus ir Kauno konkurencija. Abiejų miestų gyventojai konkuruojantį miestą vertina ypač nepalankiai.

Vilniaus gyventojai išsiskiria tuo, kad savo miestą vertina blogiau nei Klaipėdą. O štai kauniečiai ypač palankai vertina Kauno reputaciją.

Tyrimo rezultatas rodo, kad klaipėdiečiai dviejų didžiųjų miestų dvikovą santūriai stebi iš šalies. Patį uostamiestį klaipėdiečiai vertina palankiau nei Vilnių ir Kauną.

„Kaipėda ID“ įdirbis?

„Pristatytas reputacijos indeksas buvo šventė mano širdžiai. Ačiū “Klaipėda ID„ už puikų darbą formuojant Klaipėdos miesto reputaciją. Pelnyta pergalė ir labai saldus jausmas, kad dveji metai darbo davė siektą rezultatą“, - socialiniame tinkle parašė nesenai „Klaipėda ID“ vadovės pareigas palikusi Eglė Songailienė.

Tyrimą vykdžiusi „CIVITTA“ partnerė Rūta Gaudiešienė akcentuoja, kad būtent paprastų vilniečių simpatijos Klaipėdai ir nulėmė uostamiesčio sėkmę tyrime.

Tačiau ji tai sieja ne tiek su konkrečiai Klaipėdos laimėjimais, kiek su tuo, kad „savo problemų turėjo Vilnius ir Kaunas“.

Neabejojama, kad į paskutinę vietą reputacijos tyrime nukritusio Kauno įvaizdžiui neigiamos įtakos padarė mero Visvaldo Matijošaičio delsimas priimti sprendimus dėl asmeninio verslo Rusijoje po vasario 24 dienos.

Reputacinių iššūkių dėl Savivaldybės pirkimų, susijusių su žmonos įmone, turėjo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

O štai jau vienuolika metų Klaipėdos mero pareigas einantis Vytautas Grubliauskas ne kartą yra akcentavęs, kad vienu pagrindinių pasiekimų laiko tai, jog per tą laikotarpį jam pavyko išvengti didesnių politinių klaidų.

Vertinimas krito

Apskritai reikia pastebėti, kad Reputacijos tyrime savivaldybių reitingas 2022 metais labai krito ir sistemoje nuo -100 iki 100 yra -7, tuo tarpu pernai buvo 7. Aukščiausių valdžios institucijų reputacijos indeksas, daugiausia dėl koordinuotų veiksmų karo Ukrainoje metu, per metus paaugo nuo -49 iki -9. O tyrime tirtų 50 įmonių bendras reputacijos indeksas siekia 24.

Ypač nepalankiai savivaldą vertina sprendimų priėmėjai. Vadovaujantys asmenys tyrime savivaldos reputaciją įvertino prasčiau nei aukščiausių valdžios institucijų (Seimo), nors bendrai aukščiausių valdžios institucijų reputacijos vertinimas yra žemiausias.

Šį mėnesį iš pareigų pasitraukęs „Klaipėda ID“ rinkodaros vadovas Girmantas Neniškis tokį neigiamą savivaldos vertinimą tarp vadovų sieja su biurokratijos ir korupcijos lygiu.

Anot jo, būtent dokumentų tvarkymas, leidimų išdavimas ir kitos biurokratinės procedūras, su kuriomis susiduria vadovai, ir yra didžiausia savivaldos problema.

R. Gaudiešienė pripažįsta, kad tas faktas, jog trys didžiausios Lietuvos miesto savivaldybės į reputacijos tyrimą yra įtrauktos tik antrą kartą, neleidžia daryti platesnių išvadų ir apibendrinimų, nes tam reikėtų didesnio laikotarpio duomenų.

Tačiau ji akcentuoja, kad apskritai pats Klaipėdos regionas nerodo tokio didelio susirūpinimo savo vieša reputacija. Pirmiausia tokia išvada daroma remiantis patirtimi bendraujant su regiono verslu.

Atsimušė į sieną

G. Neniškis mano, kad Klaipėda, būdama mažiausia, turėtų dėti daugiausia pastangų, jog būtų pastebėta.

Jis dalinasi ir asmenine patirtimi dėl biurokratijos Klaipėdoje.

„Prieš 1,5 metų atėjęs dirbti į “Klaipėdą ID„ turėjau aiškią viziją ir tikslus, kuriuos norėjau įgyvendinti“, - sako G. Neniškis.

Tačiau jis akcentuoja, kad didžiąją laiko ir pastangų dalį teko naudoti ne patiems projektams įgyvendinti, bet pastangoms įveikti biurokratinius trikdžius ir institucinį pasipriešinimą.

„Klaipėdai trukdo jos provincialumas, nenoras ir pasipriešinimas įsileisti naujas idėjas, žmones, projektus“, - mano G. Neniškis.

Anot jo, miestas turi labai didelį potencialą, apie kurį kalbama jau labai ilgai. Tačiau kol kas šis potencialas deramai neišnaudojamas.

„Lietuvos krepšinyje yra buvę nemažai žaidėjų, kurie taip ir baigdavo karjerą būdami perspektyvūs“, - analogiją pateikia G. Neniškis.

Jis savo pasitraukimą iš „Klaipėdos ID“ sieja su tu, kad pavargo teikti miestui labdarą, kurios, jautė, niekam nereikia.