Rūkymas balkonuose: žmonių sutarimas veiksmingesnis už įstatymą

Nuo 2021-ųjų, kai šalyje įsigaliojo daugiabučių balkonuose, terasose ir lodžijose rūkyti draudžiantis įstatymas, jis galioja daugiau kaip trijuose šimtuose namų, o baudas gavo trys pažeidėjai. 

Tiek mažai - ne dėl to, kad klaipėdiečiai uoliai laikosi tvarkos, bet todėl, kad jos laikymąsi kontroliuoti yra labai sunku. Dėl to net pasigirsta raginimų pataisą naikinti.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas 2019 metų pabaigoje parengę tuometinės Seimo sudėties Sveikatos reikalų komiteto nariai jas aiškino tuo, kad rūkantys kaimynai kenkia greta gyvenančių žmonių sveikatai.

„Dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. 

Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus - kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata“, - taip aiškintas draudimo poreikis.

Bauda iki 60 eurų

Pataisos, kurios draudžia rūkyti balkonuose, įsigaliojo 2021 metais, tačiau norint, kad jis veiktų konkrečiame name, to vietos valdžios turi paprašyti bent vienas to namo gyventojas.

Uostamiestyje iki šiol rūkyti uždrausta 329 namuose.

„Šiuo metu Klaipėdoje 329 daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra uždrausta rūkyti“, - teigiama savivaldybės komentare „Vakarų ekspresui“.

Kad po įstatymo pataisų gyventojai inicijavo draudimus rūkyti daugiabučiuose, patvirtino ir kalbinti įvairiose Klaipėdos vietose dirbantys seniūnaičiai.

„Dauguma namų mūsų seniūnaitijoje yra nusprendę, kad jų namų balkonuose negalima rūkyti“, - sakė kai kuriuos Taikos ir Baltijos prospektų namus vienijančios „Olimpijos“ seniūnaitijos ir vieno daugiabučio namo savininkų bendrijos vadovas Egidijus Vaitkevičius.

„Pingvinuko“ seniūnaitis Mindaugas Tvysa teigia, kad padaugėjus informacinių draudimo lipdukų kai kur jie nuplėšomi.

„Kad stipriai padaugėjo namų, kurių balkonuose ir laiptinėse uždrausta rūkyti - galiu patvirtinti. Aišku, teko matyti ir nuplėšytų lipdukų, kurie informuoja apie draudimus“, - sakė seniūnaitis, atstovaujantis kai kurių Rumpiškės, Ryšininkų, Sausio 15-osios ir Tilžės gatvių bei Šilutės plento gyventojų interesams.

Dalį pietinės Klaipėdos daugiabučių apimančios „Berželio“ seniūnaitė Egita Krasilnikovienė sako, kad jų bendruomenėje po įstatymo pataisų įsigaliojimo pasipylė skundai dėl rūkančių kaimynų.

„Po įstatymo įvedimo žmonės masiškai pradėjo skųstis dėl rūkymo balkonuose, savivaldybė pažymėjo namus, kad jų balkonuose nerūkoma“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Krasilnikovienė.

Už įstatyme numatytos tvarkos pažeidimą gresia 30-60 eurų bauda.

Remiantis savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus pateikta informacija, atsakomybę gali taikyti policija ir savivaldybės įpareigoti pareigūnai - priklauso nuo to, kam pranešta apie pažeidimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šiemet dėl pažeidimų pradėti aštuoni tyrimai, o baudas gavo trys žmonės.

„Buvo pradėtos 8 administracinės teisenos, 5 iš jų buvo nutrauktos, trys asmenys nubausti - vienam skirta 30 eurų bauda, dar dviem asmenims skirtos 15 eurų baudos“, - nurodė komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius.

Anot jo, tyrimai pradėti pagal e-policijai pateiktus pranešimus.

Policija tyrimo imasi tik tada, kai pranešimas nėra anoniminis, taip pat pateikiami pažeidimo įrodymai, tai gali būti nuotrauka, pagal kurią gali būti nustatomos aplinkybės. Be to, pranešti turi tame pačiame name gyvenamąją vietą deklaravęs žmogus.

Draudimui užtenka vieno balso

Norint, kad daugiabutyje savivaldybės įsakymu būtų uždrausta rūkyti, pirmiausia reikia bent vieno gyventojo prieštaravimo žalingam įpročiui.

Šiemet balandį Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas registravo įstatymo pataisą, kuria siekiama įteisinti draudimą tik tokiu atveju, kai to pageidauja bent pusė namo gyventojų.

Pataisa taip ir nepasiekė svarstymo Seimo salėje stadijos, o vienas iš iniciatorių abejoja, ar to apskritai reikia.

„Pateikimo nebuvo, tiesą sakant, dabar aš ir pats abejoju, ar jį judinti, nes manyčiau, kad dar reikia platesnės diskusijos“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Sabatauskas.

Tačiau, jo vertinimu, dabartinė tvarka, kai užtenka vieno žmogaus iniciatyvos, nėra gera.

„Čia jau ne demokratija, čia Abiejų Tautų Respublikos Seimo liberum veto, kai vienas Seimo narys galėjo pasakyti “ne„ ir panaikinti bet kokį sprendimą. Teisiškai reikėtų daugumos sprendimo“, - teigė J. Sabatauskas.

„Pingvinuko“ seniūnaitis M. Tvysa sako, kad įstatymą dėl to reikėtų taisyti - jo teigimu, mažuma negali spręsti už visus kitus gyventojus.

„Dažniausiai per laiptinę atsiranda vienas ar du žmonės, kurie mato tą problemą, o 30 butų problemos nemato. Greičiausiai tie 30 butų ir susitaria geranoriškai. Pataisų reikėtų dėl to, kad savivaldybė namą į nerūkymo zoną įtraukia po vieno skundo. Išeina taip, kad dėl vieno nukenčia dauguma“, - sakė seniūnaitis.

Iš balkonų - į virtuves

E. Krasilnikovienė sako, kad draudimas problemos neišsprendė, be to, sukūrė naujų.

„O kad problema egzistuoja - aš neabejoju, pati gyvenu daugiabutyje. Kas atsitiko po draudimo - rūkantys žmonės pradėjo rūkyti patalpose: tualetuose, virtuvėse, voniose. Kaimynai skundžiasi, kad jų namai dėl to prasmirsta. Daug geriau, kad rūkytų balkonuose“, - „Vakarų ekspresui“ sakė seniūnaitė.

Tai pastebi ir E. Vaitkevičius.

„Ta tema aktuali, bet problema nėra iki galo išspręsta, nes kartais žmonės pradeda rūkyti butuose, tada dūmai per ventiliacijos sistemas ir visas kitas nišas patenka į aukščiau esančius butus“, - sakė E. Vaitkevičius.

Seimo narys J. Sabatauskas taip pat sutinka, kad rūkančių daugiabučių gyventojų elgsena po įstatymo pataisų pasikeitė.

„Kai žmonėms neleidžiama rūkyti balkone, jie rūko namuose“, - teigė parlamentaras.

Kai žmonėms neleidžiama rūkyti balkone, jie rūko namuose ir sukuria papildomas problemas kaimynams.

Reikia tobulinti arba naikinti

„Berželio“ seniūnaitė mano, kad beveik ketverius metus galiojančios įstatymo pataisos nebuvo gerai apgalvotos, dėl to jos neveiksmingos.

„Įstatymą įvedė, bet jokios kontrolės nėra, kas kaip nori, tas taip ir daro: užsideda žaliuzes, užuolaidas ir rūko toliau. Tai perteklinis reguliavimas. Esu kategoriškai už tai, kad šį įstatymą naikinti, galbūt kitaip su visuomene bendrauti ir kalbėtis“, - sakė E. Krasilnikovienė.

Ji įsitikinusi, kad draudimas jokio poveikio žmogaus apsisprendimui nepadarys: „Šis įstatymas nesumažins žmogaus potraukio rūkyti, reikėtų kitos prevencijos.“

Tuo metu E. Vaitkevičius mano, kad pataisos yra šiek tiek veiksmingos, nors pats įstatymas turi trūkumų.

„Manau, kad pokyčių yra. Priimtas įstatymas vis tiek veikia kaip signalas, kad rūkyti nėra patogu, negalima to daryti kur panorėjus: jeigu kaimynas mato, užuodžia, jautiesi kaip šašas. Rodoma, kad rūkymas - ne prestižo ženklas. 

Visuomenei nauda yra, tik tiek, kad tvarka veikia ne idealiai, ne iki galo išspręsta. Todėl man tas įstatymas atrodo labiau kaip prevencinė, šviečiamoji priemonė“, - kalbėjo „Olimpijos“ seniūnaitis.

E. Krasilnikovienė taip pat pastebi, jog įstatymo pataisų iniciatoriai privalėjo pagalvoti apie alternatyvą rūkantiems žmonėms - jeigu namuose to daryti negalima, reikėjo pagalvoti apie tam tinkamas vietas.

„Jeigu valdžia sugalvojo uždrausti žmogui rūkyti balkone, tai turi apgalvoti, kur jis galėtų rūkyti. Nebuvo apgalvota tai, kad žmonės, gyvenantys tarp mokyklų, kaip yra “Berželio„ seniūnaitijoje, negali rūkyti ir lauke, nes tai irgi draudžia įstatymai. 

Nei savivaldybė, nei įstatymų leidėjai visiškai nepagalvojo, kad prieš uždraudžiant rūkyti reikėjo rūkantiesiems pasiūlyti alternatyvą. Juk suaugę žmonės priima asmeninius sprendimus - rūkyti ar ne, tai jų pasirinkimas“, - sakė seniūnaitė.

M. Tvysa irgi sako, kad greta namų galėtų būti įrengtos rūkymo vietos: „Žiūrėkime į užsienio praktiką - įrenkime rūkymo vietas rajonuose. Gal ir patys žmonės mieliau išeis į kiemą, pasivaikščios, pabendraus su kaimynais užuot vieni rūkę balkonuose.“

Seimo narys J. Sabatauskas, nors ir pats nerūko jau beveik trisdešimtmetį, sako, kad rūkantieji negali būti laikomi atstumtaisiais.

„Šiaip turėtume vienas su kitu elgti taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi ir šiuo atveju pagarba kitam - neturime tų žmonių stumti kažkur į kampą, versti daryti formalius pažeidimus“, - teigė J. Sabatauskas.

Problema išsprendžiama gražiuoju

Parlamentaras J. Sabatauskas sako, kad kaimynų santykių jokie teisės aktai nesureguliuos, o nepatogumų dėl rūkymo patiriantys gyventojai galėtų susitarti bei siekti santarvės net ir tuo atveju, jeigu nepavyksta pirmuoju bandymu.

„Kaip galima sureguliuoti visų vieno daugiabučio namo gyventojų santykius? Mano manymu, tai visai ne įstatyminis reikalas, tai žmonių tarpusavio susitarimo reikalas. Jeigu kaimynas gerbia kaimyną, tai paprašytas nerūkyti jis turėtų nerūkyti“, - teigė jis.

„Jeigu rūko kaimynas, geriau su juo geruoju pasikalbėti, net jeigu jis pradžioje nenori kalbėtis, bet laikas viską ištaiso, lašas po lašo ir akmenį pratašo. 

Bėda - kita, miestuose gyvenantys žmonės yra susvetimėję, kaimynas su kaimynu nesisveikina“, - pridūrė Seimo narys.

Kad klausimas gali būti išsprendžiamas geranoriškai, o ne pasitelkus įstatymą, sutinka ir Klaipėdos seniūnaičiai.

„To tikrai nereikėjo, žmonėms reikia labiau bendrauti vieniems su kitais ir spręsti problemas. Aš esu už tai, kad vieni kitų neskųstume dėl rūkymo balkonuose“, - teigė E. Krasilnikovienė.

M. Tvysa sako, kad jo gyventojų skundai dėl rūkymo nepasiekė iki šiol, seniūnaitis spėja, kad kaimynai klausimus išsprendė gražiuoju.

„Žmonės nesiskundžia, per tą laiką man nei skambino, nei laiškų rašė. Galvoju, kad žmonės geranoriškai susitaria“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

E. Vaitkevičiaus teigimu, susitarimas yra siekiamybė, bet ne visada pasiekiamas: „Kalbamės su žmonėmis, su kai kuriais sutariame, su kai kuriais - nepavyksta.“

Komentaras

Advokatų profesinės bendrijos „Auctoritas“ partnerė, advokatė Laura SERECKĖ Mano nuomone, Lietuvoje teisės aktai priimami ir keičiami tikrai per dažnai, neretai įstatymų leidėjas siekia sureguliuoti ir tokias visuomeninio gyvenimo sritis, kurių reguliuoti apskritai nereikėtų, taip pat kartais nepakankamai įvertinama, kaip priimti teisės aktai bus įgyvendinami praktikoje. 

Susidaro įspūdis, kad teisės aktų leidyba mūsų šalyje tampa tarsi savotišku Seimo narių darbo įrodymu (kad visuomenė negalvotų, jog Seimo nariai nieko neveikia). 

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, tikrai sunkiai įgyvendinamos praktikoje, nes įrodyti konkretaus asmens rūkymo balkone faktą yra gana sudėtinga. 

Todėl nereikėtų stebėtis, kad už rūkymą daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose asmenys dažnai lieka nenubausti. 

Administracinių nusižengimų teisėje galioja principinės nuostatos, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik neginčijamai įrodžius, kad asmuo yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.