Atrodo, kad dabar net to kvartalo gyventojai linksmesni, arba mums pasitaikė tokius sutikti. Galbūt tokį gerą įspūdį daro tai, kad sutvarkytas gana didelis plotas, o ne vienas kitas lopinėlis. Be abejo, prie bendro gero vaizdo prisideda ir renovuoti namai.
Tai kol kas pirmas toks Klaipėdos miesto savivaldybės projektas, pirmoji kregždė - kompleksiškai sutvarkyti ir atnaujinti vieno daugiabučių namų kvartalo sovietmečiu statytame mikrorajone kiemai, pagerinta klaipėdiečių gyvenimo kokybė. Čia įrengta 450 automobilių stovėjimo vietų. Projektas kainavo daugiau kaip 6 milijonus eurų. Didžioji lėšų dalis - Europos Sąjungos parama.
Belieka tik apgailestauti, kad mūsų uostamiestyje yra tik vienas taip sutvarkytas daugiabučių rajonas.
Teko įveikti kliūtis
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mano, kad, pamatę savo akimis, kas padaryta Rumpiškės kvartale, net ir didžiausi skeptikai turėtų atlyžti ir, liaudiškai sakant, šiek tiek užpavydėti.
„Tą kvartalą gerai žinau, nes mano tėvas vienu metu jame gyveno. Iki tol tas Rumpiškės g. ir Sausio 15-osios g. kampas buvo viena iš Chruščiovo laikmetį primenančių vietų. O dabar važiuojant pro šalį džiaugiasi širdis matant, kokias sąlygas galime sukurti eidami teisingu keliu - gavę finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir suderinę visų pusių interesus. Jau galime tą vietą rodyti ir svečiams. Žinoma, tai nėra kažkoks stebuklas. Geriausi to, kas padaryta, liudytojai yra žmonės, kurie tame rajone gyvena daug metų“, - kalbėjo meras.
Jis neslepia, kad iki tol, kol buvo pasiektas šis rezultatas, teko įveikti daug kliūčių, tarp jų ir gyventojų nepasitikėjimą bei pasipriešinimą. Pasak V. Grubliausko, net ir geriausiems sumanymams tenka nueiti kryžiaus kelią, kol jie ima džiuginti žmones.
„Buvo ir turinčiųjų kitokį požiūrį į šio projekto įgyvendinimą. Teko be galo daug diskutuoti, įrodinėti“, - sakė V. Grubliauskas. Jis apgailestauja, kad kol kas įgyvendinamas tik vienas toks įkvepiantis pavyzdinis projektas, ir tikisi, kad tokių projektų mieste bus daugiau.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mano, kad, pamatę savo akimis, kas padaryta Rumpiškės kvartale, net ir didžiausi skeptikai turėtų atlyžti ir, liaudiškai sakant, šiek tiek užpavydėti.
„Žinoma, nėra taip lengva tokius projektus teikti ir gauti finansavimą. Bet, matydamas šiandieninį Rumpiškės kvartalą, rekomenduočiau visoms bendruomenėms ryžtis eiti tuo keliu. Juk kai kurie mūsų miesto rajonai dar yra iš praėjusio šimtmečio ir šiandien jau visiškai neatliepia nei mūsų lūkesčių, nei šiandieninių gyvenimo standartų“, - teigė V. Grubliauskas.
Namų renovacija - gyventojų sprendimu
Šį projektą prižiūrėjusi Savivaldybės administracijos vyr. patarėja Inga Kubilienė atkreipia dėmesį, kad namų renovacija yra pačių šio rajono gyventojų sprendimas. „Kai buvo pradėta daugiabučių namų renovacijos programa, buvo atrinkti patys neefektyviausi namai ir jų renovacijos projektus, investicinius planus darė Savivaldybė.
Ir dauguma tų planų buvo būtent iš tos teritorijos. Kai nusprendėme ją tvarkyti, sakėme žmonėms, kad renovuotųsi namus, o mes kompleksiškai įrengsime visa kita: ir parkavimo, ir vaikų žaidimo aikšteles, atnaujinsime pėsčiųjų takus, suformuosime visai kitas erdves, t. y. mes pakeisime aplinką.
Daugelis namų ten buvo statyti apie 1960 metus, tada poreikiai buvo visai kitokie. Dabar jau nemažai renovuotų namų ir tik keli likę, kuriuos irgi ketinama sutvarkyti. Pradėjus projektą jų buvo tik vienas kitas. Už tai ačiū patiems gyventojams. Rezultatas pasiektas bendromis pačių gyventojų ir Savivaldybės pastangomis“, - atkreipė dėmesį I. Kubilienė.
Kainavo daugiau kaip 6 mln. eurų
Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartalo tvarkymo darbai pradėti prieš dvejus metus. Sutvarkytos trys teritorijos: nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g.; nuo šios gatvės iki Sausio 15-osios g. ir nuo pastarosios gatvės iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bei „Saturno“.
Pasak Savivaldybės administracijos vyr. patarėjos, iki visiško projekto užbaigimo liko nedaug: dviejose teritorijose trūksta šiukšliadėžių ir dar nėra pastatyti suoliukai, nesutvarkytos dviračių saugyklos (viena jų Savivaldybė leido laikinai naudotis bendruomenei), nebaigta tvarkyti dokumentacija.
„Iš esmės pakeitėme visą takų sistemą. Iš viso kvartale atnaujinta beveik 10 ha teritorijos, kiekviename kieme įrengtos parkavimo vietos, yra vietų, pritaikytų privažiuoti negalią turintiems žmonėms, sutvarkyta pėsčiųjų takų sistema, kuri turi neregių vedimo liniją, daugelyje kiemų yra vaikų žaidimo, krepšinio aikštelės, vienoje iš teritorijų - ir futbolo aikštelė, taip pat parkūro zona, kelios vaizdo stebėjimo kameros“, - tai, kas padaryta, vardijo I. Kubilienė.
Kompromisai gimė iš nesutarimų
„Labiausiai žmonėms buvo gaila medžių, kurių nemažai iškirsta. Tvarkydami paskutinę, trečią, teritoriją nuo Sausio 15-osios g. iki “Saturno„, želdinių klausimui skyrėme ypač daug dėmesio. Turėjome leidimą kirsti medžius, bet gyventojai apskundė ir tada ieškojome kitų sprendinių, kad reikėtų kuo mažiau kirsti medžių. Buvo pasiektas kompromisas.
Manau, tai geriausias įmanomas sprendimas šioje teritorijoje. Medžius išsaugojome, panaikindami kelias parkavimo vietas, atsisakėme nedidelių vaikų žaidimo aikštelių, kurios buvo po langais, taip pat atsisakėme apvažiuojamojo kelio, kuris būtų ėjęs pro paskutinį namą ties prekybos centru - žmonėms po langais būtų zujusios mašinos“, - kalbėjo I. Kubilienė.
Vyr. patarėja sakė, kad daug želdinių, krūmų, medžių ir gėlių buvo atsodinta. Anot pašnekovės, yra želdinių, kurie neprigijo, bet rangovas yra įsipareigojęs juos atsodinti.
Dėl medžių apskundė teismui
„Šis didžiulis projektas buvo įgyvendinamas daugiabučių kiemuose, buvo galima tikėtis, kad bus nepasitenkinimo.
Taip ir atsitiko. Kilo daug klausimų dėl medžių kirtimo. Dėl trečios teritorijos tvarkymo nepatenkinti gyventojai pateikė skundą teismui. Susitikome su bendruomenės atstovais, atsisakėme tam tikrų sprendinių ir viskas baigėsi taikos sutartimi.
Jeigu būtume ilgai bylinėjęsi teismuose, projektas galėjo žlugti, būtume nepanaudoję europinių lėšų“, - apie projekto iššūkius pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Anot jo, Miesto tvarkymo skyrius yra parengęs daugiabučių kiemų tvarkymo projektų už maždaug 8 mln. eurų. Jie nėra kompleksiniai, kai tvarkoma viskas - parkavimas, apšvietimas, vaikų žaidimo, sporto aikštelės ir kt., bet, A. Dobranskio teigimu, ir kiti uostamiesčio kiemai bus sutvarkyti. Tai jau daroma Sportininkų g. ir Statybininkų pr. kvartaluose, taip pat vienas projektas pradedamas Vitės kvartale.
Projektas kainavo daugiau kaip 6 milijonus eurų. Didžioji lėšų dalis - Europos Sąjungos parama.
Būsto vertė pakilo
Išvedęs pasivaikščioti šunį 82 metų Nikolajus, Rumpiškės kvartale gyvenantis jau 15 metų, sakė, kad jau daugiau kaip metai pusantrų, kai jo ir aplinkiniai namai yra renovuoti, kiemai sutvarkyti.
„Mums tiesiog pasisekė. Viskas puikiai padaryta. Įrengtos aikštelės sportuoti. Dabar smagiau išeiti ir pasivaikščioti. Šuo patupi šalia, o aš šiek tiek pasportuoju ir ant treniruoklių“, - džiaugėsi ponas Nikolajus.
„Taip gražiai padarė Rumpiškės gatvę. Bet pasakysiu, kad per daug pridarė tų aikštelių, nes vaikų nebėra. Kad krepšinio aikšteles padarė, tai gerai, į jas ir vyresni eina žaisti. Bet taip, tikrai gražiau dabar pas mus, nieko nesakau. Aš ir pati einu pasimankštinti ant tų treniruoklių“, - sakė ponia Aldona, Ryšininkų g. gyvenanti daugiau kaip 30 metų.
„Dėl vaikų aikštelių reikia pasakyti, kad visuomenė keičiasi. Jeigu dabar tame kvartale gyvena vyresni žmonės, tai anksčiau ar vėliau jame atsiras ir jaunesnių. Pirkdami čia butą jie žiūrės, ar yra vaikų žaidimo aikštelės ir kt. Žmonės turėtų džiaugtis, nes dabar būsto vertė tame rajone tikrai pakilo“, - aiškino Savivaldybės administracijos vyr. patarėja I. Kubilienė.
Eina į krepšinio aikštelę
„Tikrai dabar labai smagu gyventi, aplinka pagražėjo. Jau yra galimybė ir mašiną pasistatyti. Gyvenimas pasidarė kokybiškesnis. Ir vaikams aikštelių yra gana nemažai, tikrai esame patenkinti“, - sakė Dovilė, Rumpiškės kvartale gyvenanti 6 metus.
„Dabar čia žymiai gražiau. Anksčiau buvo tiesiog žolynai ir purvynai, tamsu, baisu būdavo pareiti mano. Buvo baisokas rajonas, namai apsilupinėję... Dabar pristatė aikštelių, yra šviesa, viską sutvarkė, tikrai kur kas geriau, smagiau ir gyventi, drąsiau namo pareiti“, - kalbėjo Arūnė, kuriai greitai bus penkiolika metų, ir ji čia gyvena nuo gimimo.
Treniruokliais mergina sakė nesinaudojanti, bet krepšinio aikštelėje su draugais susirenka ir žaidžia kiekvieną dieną. „Tik pas mus čia viena tokia aikštelė ir yra. Dar viena yra Ryšininkų gatvėje, bet ji jau labai pasenusi“, - sakė Arūnė.
"Taip, dabar jau gražus mūsų kvartalas. Kai čia atsikraustėme prieš 17 metų, vaizdas buvo tikrai nekoks: seni pastatai, daug privirtusių, nulinkusių medžių, pilna krūmokšnių. Kitoje kvartalo pusėje, kai palydavo, būdavo, kitus namus apsemia, lietaus nuotekos nebuvo sutvarkytos.
Dabar tikrai labai gražiai ir aplinką padarė, ir želdinius naujai susodino. Į parkūro aikštelę ateina ir vaikai, ir jaunimas palaipioti. Mano dukra mėgsta vaikų žaidimo aikšteles. Išėjusios pasivaikščioti aplankome visas. Turime dabar ką veikti kieme", - kalbėjo ponia Sonata.
„Man patinka aikštelėje apsiversti“, - prisipažino jos mažoji dukra Liepa.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą