Rusakalbių mokyklų finansavimas – kokia šios tolerancijos auka?

Nors pozicijų yra įvairių, ekspertai teigia, kad iš rusakalbių žmonių atimama galimybė integruotis Lietuvoje, o visuomenė pasigenda aiškios vizijos ir valstybės sprendimų.

Mokėti vietinę kalbą turėtų būti norma, o ne išimtis

Pasak Seimo narės Angelės Jakavonytės, šis klausimas skaudus ir aktualus.

„34-erius metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir vis dar pilnai finansuojame tokias mokyklas, kurias baigę mokiniai kartais nemoka rišliai ir aiškiai kalbėti lietuviškai.

Darydami tokią „meškos paslaugą“, jiems integruotis tikrai nepadedame.

Lietuvoje gyvenančius kitų šalių piliečius, iš jų, ir rusakalbius, turime skatinti išmokti lietuvių kalbą.

Žmonės kelia klausimus, kodėl antrus metus Rusijai vykdant kruviną plataus masto invaziją Ukrainoje, esant agresyviam jos nusiteikimui prieš taikias ES šalis, mes į Lietuvoje gyvenančius ir lietuvių kalbos nenorinčius mokytis rusakalbius vis dar žiūrime atlaidžiai?“, – teigė Angelė Jakavonytė.

„Kiek tai efektyvu finansiniu ir integraciniu požiūriu? Kiek tai toleruotina atsižvelgiant į dabartinę situaciją? Žinoma, drastiškų sprendimų priimti negalime, procesas turi vykti palaipsniui“.

Stagnacijos kaina – sunkumai integruotis darbo rinkoje

Seimo narė priminė ir Latvijos bei Estijos šalių pavyzdžius, kurios atsisakė mokyklų, mokančių rusų kalba, bei ruošiasi kitam žingsniui – atsisakyti rusų kalbos kaip užsienio kalbos pasirinkimo.

A. Jakavonytės teigimu, Lietuvoje tą padaryti sudėtingiau, nes yra įsipareigojimai kitoms tautinėms mažumoms (pvz. lenkams), todėl pirmasis žingsnis turėtų būti rusakalbių vaikų lavinimas darželiuose tik lietuvių kalba, vėliau integruojant šiuos pokyčius ir į mokyklas.

Laisvas kalbėjimas lietuvių kalba padėtų jiems lengviau įgyti išsilavinimą universitetuose, įsidarbinti.

Beveik 50 proc. daugiau besimokiusiųjų lietuvių ar lenkų kalbomis dirba aukštos kvalifikacijos darbus, lyginant su besimokiusiaisiais rusų kalba.

Dėl šių priežasčių integruoti į lietuvių kalbos mokyklas turėtume ir emigrantus iš Ukrainos, Baltarusijos. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės vaikų darželiuose ir ugdymo įstaigose jau pradedama palaipsniui didinti pamokų lietuvių kalba skaičių ir sumažintas rusakalbių darželių skaičių.

„Gyvenant svečioje šalyje, turi būti natūralus noras išmokti kalbą. Bet daug kas apie tai nesusimąsto, nes taip patogiau, nors iš tikrųjų vėliau lietuvių kalbos nemokėjimas sukelia sunkumų mokytis, dirbti.

Apmaudu, kai pasitaiko atvejų, kuomet vaikas lanko vaikų darželį ar mokyklą lietuvių kalba, o tėvai šios kalbos išmokti nenori. Turime priimti sprendimą, kuris neštų aiškią žinią.

Jeigu kitakalbis planuoja Lietuvoje likti gyventi, tuomet privalo mokytis ir lietuvių kalbos.

Pokyčius reikia daryti palaipsniui, bet pradėti reikia jau dabar. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo nuo 2025 metų  rusų kalbos nebesirinkti, kaip antros užsienio kalbos, vietoje jos renkantis anglų, vokiečių, ispanų ir kt. kalbas“, – akcentavo A. Jakavonytė.

Reikalingi greitesni sprendimai

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meiliūnaitė akcentavo, kad dauguma mokyklas rusų mokomąja kalba bebaigiančių mokinių dažniau renkasi laikyti mokyklinį brandos lietuvių kalbos egzaminą.

O pasirinkusieji valstybinį egzaminą jį išlaiko prasčiau nei lietuviškų mokyklų moksleiviai.

„Mums, kaip Lietuvių kalbos komisijai, labiausiai rūpi, kad visi Lietuvos vaikai, kokios tautybės bebūtų, išmoktų lietuvių kalbą taip, kad galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Buvo daug bandymų, kaip sustiprinti lietuvių kalbos dėstymą.

Dabar kasmet vis daugėja lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų mokyklose. Žinoma, rezultatai gerėja, bet ne taip greitai, kaip to norėtųsi.

Klausimas – kaip tai spręsti? Šiandien, kai esame įtemptoje geopolitinėje situacijoje, natūralu, kad reikia greitesnio sprendimo. Tačiau būdas, kuriuo galima to pasiekti – susitarti su visuomene“, – komentavo V. Meiliūnaitė.

Visuomenės pasipriešinimą kelia aiškumo trūkumas

Šiais metais išgirsta žinia apie rusakalbių mokyklų uždarymą išprovokavo visuomenės pasipriešinimą. Tai, pasak V. Meiliūnaitės, galėjo įvykti dėl netikėtumo ir pasklidusios netikslios informacijos.

Žmonės nebuvo tam pasiruošę. Pokalbių su visuomene, diskusijų vyksta vis daugiau, tad galima tikėtis, kad bus surastas visiems labiausiai priimtinas sprendimas.

Reikia stengtis teikti geresnes galimybes, priemones kitomis kalbomis kalbantiems vaikams išmokti lietuvių kalbą. Kita vertus, negalime iš jų atimti ir gimtosios kalbos. Tad reikalingas tam tikras kompromisas.

Efektyvu būtų didinti galimų pasirinkti užsienio kalbų mokiniams pasiūlą. Jeigu būtų galimybė rinktis ne tik iš anglų, rusų kalbų, o ir iš vokiečių, ispanų, lenkų, tuomet tų vaikų, kurie mokytųsi rusų kalbos, sumažėtų.

Tačiau čia susiduriama su kita problema – užsienio kalbų mokytojų stygiumi.

„Svarbiausias akcentas, kad neturime didinti žmonių, nusiteikusių prieš lietuvių kalbą, skaičiaus. Vaikai, kurie ateina į mokyklas, turi gerai išmokti lietuvių kalbą. Ir čia pagrindinis uždavinys, kurį Lietuvos valstybė sau kelia.

Tai ir valstybės saugumo, visuomenės bendrumo dalykas.

Šioje sunkioje geopolitinėje padėtyje mums reikia kaip galima mažiau susipriešinimo. Turime ieškoti būdų, argumentų tiems žmonėms, kurie galbūt abejoja.

Tai mes galime padaryti mokydami kalbos ir per kalbą atskleisdami Lietuvai svarbias vertybes, Lietuvos saugumui, bendruomenės stabilumui svarbius dalykus“, – komentavo V. Meiliūnaitė.

Lietuva vis dar svarstymų ir diskusijų etape

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo aktualiu klausimu kviečia diskutuoti ir visiems kartu ieškoti tinkamiausio modelio. „Siekiame lygiaverčių mokymosi galimybių visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai ir nuo jų gimtosios kalbos.

Manau, visi norime, kad Lietuvos tautinių mažumų bendrijų jaunimas galėtų kokybiškai mokytis.

Jokių skubotų ar kategoriškų sprendimų nebus“, – sakė buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Atsižvelgdama į Lietuvos kontekstą, teisinį reglamentavimą, tarptautinius susitarimus, ministerija pristatė tris kryptis, kuriomis, konsultuojantis su visuomene, tikimasi rasti priimtinus sprendimus, gerinsiančius sąlygas išmokti valstybinę kalbą ir taip sudaryti lygiavertes sąlygas siekti karjeros Lietuvoje.

Teigiama, kad palaipsniui bus siekiama didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, kuriose mokoma tautinių bendrijų kalba, stiprinti šių mokyklų mokytojų lietuvių kalbos įgūdžius, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms bei pačioms mokyklų bendruomenėms priimti sprendimus dėl ugdymo valstybine kalba.