Saugūs kelyje būsime, kai saugosime save ir kitus

Ketvirtadienį Lietuvoje minėta Saugaus eismo diena. Klaipėdoje ji pasitikta su gana optimistinėmis nuotaikomis. Šiemet uostamiestyje įvykusiose avarijose aukų bent jau kol kas išvengta. Vienintelis tragiškas eismo įvykis Klaipėdos apskrityje šiais metais užregistruotas Neringoje.

Balandžio 6-oji - Saugaus eismo diena Lietuvoje. Vakar ji šalyje minėta jau septynioliktą kartą. Šią dieną siekiama dar kartą atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį į saugų eismą kelyje ir priminti, kad Kelių eismo taisyklių privalu laikytis kasdien.

Ketvirtadienį penkiuose didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose - Lietuvos kelių policija kartu su Lietuvos transporto saugos administracija vykdė specialią priemonę.

Ir uostamiestyje policininkai stabdė vairuotojus, kuriems linkėjo savitarpio supratingumo ir pagarbos kelyje bei dovanojo specialiai šiai akcijai sukurtos „antivirduliavimo“ arbatos.

Nevirduliavimas reiškia pagarbą, savikontrolę, sąmoningumą ir geranoriškumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Pasak Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko Mindaugo Džermeikos, uostamiesčio gatvėse eismo dalyviai gali jaustis saugiai. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia saugotis patiems ir saugoti kitus.

"Situacijos keliuose ir gatvėse tikrai negalima lyginti su tuo, kas buvo prieš 10-15 metų. Trigubai sumažėjo eismo įvykių ir juose sužalotų žmonių.

Galime jaustis saugiai, bet turime prisiminti, jog tyko ir pavojai. Mūsų dinamiškame gyvenime nuo jų pabėgti neįmanoma.

Kad būtume saugūs, reikalinga ne tik vykdoma nuolatinė eismo dalyvių kontrolė, bet ir inžineriniai kelių infrastruktūros sprendiniai bei eismo kultūra ir ją ugdanti prevencija.

Svarbu prisiminti, kad visi mes esame eismo dalyviai ir kasdien dalyvaujame eisme. Tiek pėstieji, tiek važiuojantieji. Per dieną eismo kultūros neišugdysi, tačiau nuolat žengiame į priekį.

Manau, kad tai, ką mes darome, pajus mūsų vaikai ir sulauksime dienos, kai būsime panašūs į kelių eismo taisyklių skrupulingai besilaikančius norvegus, kuriems leistino greičio viršijimas net ir 1 kilometru per valandą yra didžiausias pažeidimas. Gaila, bet kol kas pas mus taip nėra„, - “Vakarų ekspresui" sakė M. Džermeika.

Atlikti tyrimai rodo, kad vairavimo kultūra Lietuvoje vertinama tik kiek daugiau nei patenkinamai - 6,3 balo iš 10 galimų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio teigimu, eismo kultūros stoka - viena iš opių problemų šalies keliuose.

"Neatsakingai, chuliganiškai besielgiantys vairuotojai, kurie atlieka pavojingus manevrus, skuba, nesilaiko saugaus atstumo ir kitaip pažeidžia Kelių eismo taisykles, kelia pavojų sau ir kitiems, išprovokuoja eismo įvykius.

Eisme dalyvaujame visi: skirtingų kartų ir skirtingų temperamentų žmonės, patyrę asai ir pradedantys vairuotojai, mėgėjai ir profesionalai, jauni ir vyresni. Tam, kad mes, visi tokie skirtingi, keliuose sutartume, išmintinga būtų pasirinkti pagarbų bendravimą. Tai padėtų išvengti nemalonių situacijų, nereikalingo streso ir tikrai būtų mažiau skaudžių pasekmių", - neabejoja V. Grašys.

Nuo šių metų pradžios šalyje įvykusiose avarijose jau žuvo 32 žmonės, per 650 sužeista.

2022 metais Lietuvoje išaiškinta daugiau kaip 1 mln. 465 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 120 žmonių žuvo, 3 426 - sužeisti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder