Saulės jėgainės ir avys Kinijos dykumą pavertė vešliomis ganyklomis

Čia įkurtas vienas didžiausių pasaulyje saulės energijos parkų, įrodantis, kad fotovoltinės elektrinės gali ne tik gaminti švarią energiją, bet ir atkurti nualintą žemę.

Iki saulės jėgainės statybų pradžios 2012 metais Talatano vietovė, esanti Činghai provincijos Hainano tibetiečių autonominėje prefektūroje, buvo praktiškai negyva teritorija. Kasmet daugiau nei du mėnesius čia pūtė stiprūs, 62–74 km/h greitį siekiantys vėjai, dėl kurių smėlis ir žvyras kasmet pasistūmėdavo apie 10 m ir pamažu naikino augaliją.

Šiandien maždaug 600 km2 plote yra sumontuoti milijonai saulės modulių. Jie ne tik gamina elektros energiją, bet ir atlieka kitą svarbią funkciją – tarnauja kaip savotiškas skydas nuo vėjo. Panelės gerokai sumažina vėjo greitį prie žemės paviršiaus, stabdo drėgmės garavimą ir sukuria palankesnį mikroklimatą. Dėl to po jomis vėl pradėjo aktyviai želti žolė.

Vietos miškų ir ganyklų tarnybų duomenimis, metinis žolės derlingumas pasiekė maždaug 2,6 t iš hektaro. To pakanka, kad pašaru būtų aprūpinta apie 100 tūkst. avių.

© Avių banda ganosi po saulės fotovoltinių baterijų eilėmis Talatano regione. Hainan nuotr.

Tačiau augalijos atsikūrimas iškėlė naują iššūkį. Aukšta žolė pradėjo dengti saulės modulius ir mažinti jų efektyvumą, o žiemą išdžiūvusi žolė kėlė gaisrų pavojų. Sprendimas pasirodė esąs stebėtinai paprastas ir visiškai natūralus. Valdžia pradėjo „saulės avių“ programą, leidžiančią vietos piemenims kasmet nuo birželio iki spalio mėnesio nemokamai ganyti bandas tiesiai tarp saulės modulių eilių.

Avys ne tik palaiko reikiamą žolės aukštį, bet ir natūraliai tręšia dirvožemį. Gyvūnų mėšlas skatina tolesnį augalijos vešėjimą, taip suformuodamas tvarią, savarankiškai gyvuojančią ekosistemą. Ganymą kontroliuoja kaimo kooperatyvai, bendradarbiaujantys su saulės jėgainių savininkais.

Talatano projektas tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip šiuolaikinės technologijos gali vienu metu spręsti kelias problemas. Kova su dykumėjimu, atsinaujinančios energetikos plėtra, gamtinių ekosistemų atkūrimas ir vietos gyventojų gerovės didinimas čia ne konkuruoja tarpusavyje, o veikia kaip viena darni sistema.

Talatano istorija vaizdžiai įrodo, kad net ir tos žemės, kurios dar neseniai laikytos nevaisingomis, gali tapti švarios energijos, žaliuojančių ganyklų ir tvaraus ekonominio vystymosi šaltiniu, nešančiu naudą gamtai, pramonei bei žmonėms.