Seimą šturmuos dar jaunesni

Tad dabar dar jaunesniems žmonėms suteiktas šansas valdyti valstybę. Ar jaunimas į parlamentą veržiasi? Ar galima tikėtis, jog gyvenimiškos patirties neturintys jaunuoliai sugebės priimti kokybiškus įstatymus?

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiemet Seimo rinkimuose dalyvaus 1742 kandidatai, iš jų 699 rungsis vienmandatėsė apygardose, kur vidutinė konkurencija - 9,9 asmenys į vieną vietą. Likusieji kandidatai bus renkami pagal rinkiminius sąrašus. 

Čia į vieną vietą taikosi 14,8 asmenys, tačiau viską nulems, kiek rinkėjai konkrečia partija pasitikės. Jaunimas, kurių amžius 21-30 metų, sudaro 7,2 proc. nuo visų asmenų, panorusių tapti Seimo nariais.

Pats jauniausias

Jauniausiam kandidatui - jaunųjų konservatorių lygos pirmininkui Laurynui VILKUI 21 metai sueis prieš pat Seimo rinkimus. Spalio 13-ąją, kai vyks rinkimai, L.Vilkui bus 21 metai ir 5 dienos.

Tarp Žaliųjų partijos kandidatų irgi yra 21 metų vaikinai. Abu nevedę, abu mėgstantys sportą. Vienas dirba kino teatre, kitas - pramogų arenoje.

Du jauni žmonės balotiruojasi į Seimą su socialdemokratais, trys 24 metų pretendentai yra Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai, tautininkai). Jaunų žmonių savo rinkiminiuose sąrašuose turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis, o Laisvės partija turi savo 110 asmenų rinkiminiame sąraše net 10 jaunuolių. Be to, visose partijose netrūksta žmonių, jaunesnių nei atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

Jaunimas - prieš G.Landsbergį

Tiesa, jaunimas, nors ir dalyvaus Seimo rinkimuose, negali pasigirti, jog vyresnieji kolegos jiems sąrašuose patikėjo aukštas vietas ar net leido kovoti vienmandatėse apygardose. Aukščiausia, 20-oji sąrašo vieta patikėta tik Laisvės partijos kandidatui, 24 metų Rokui Garliauskui, kurio hobis, kaip pats skelbia, čiuožinėjimas ant ledo.

Šis Vytauto Didžiojo universitete tarptautinius santykius studijavęs kaunietis, vadovaujantis klubui „Alter ego LT", grumsis prieš Gabrielių Landsbergį Kauno Centro-Žaliakalno vienmandatėje. 

Toje pačioje apygardoje konkuruos ir europarlamentaro Petro Gražulio 24-metis sūnus Simonas Gražulis, remiantis bažnyčią, studijuojantis inžineriją ir atstovaujantis tėvo vadovaujamai Tautos ir teisingumo partijai (centristai, tautininkai). O kiti jaunieji politikai bandys patekti į Seimą per partijų rinkiminius sąrašus.

Visi moka anglų kalbą

Kokie bendri šių jaunųjų politikų biografijų požymiai? Dauguma jaunuolių - humanitarinio profilio - muzikantai, vokalistai, pedagogai ar vis dar savęs ieškantys. Yra bedarbių. Visi be savo gimtosios kalbos įgudę anglų kalboje. 

Dauguma jaunuolių - studentai, visi - nevedę ir nesusituokę. Beveik visi mėgsta sportuoti, keliauti ir klausytis muzikos. 

Tad šiais aspektais jaunieji politikai niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Tiesa, kai kurie savo biografijose įrašę, jog dalyvauja Maltos ordino veikloje, globoja senelius, organizuoja sporto renginius, yra Seimo narių padėjėjai. 

Įdomesni hobiai - buriavimas, meditacija, domėjimasis istorija, senienų ieškojimas, sportinis pokeris, sportiniai šokiai, reivo muzika, valgio gaminimas. Į Seimą labiau veržiasi vaikinai nei merginos.

Iš operacinės - į valdžią

Tačiau ar tokios patirties pakanka, kad būtum Seime ne tik balsavimo mygtukų spaudytoju, bet iš tikrųjų produktyviu politiku. Sprendžiant iš kai kurių jaunuolių prisistatymų, jų gyvenimiškoji patirtis ne itin brandi. 

Pvz., 24 m. klaipėdietis, einantis į Seimą su Laisvės partija, yra baigęs tik gimnaziją ir dirbęs Klaipėdos ligoninės operacinėje pagalbiniu darbuotoju. 

Šio šeimos dar nesukūrusio jaunuolio laisvalaikio užsiėmimas - skaitymas, klausymas, rašymas ir kalbėjimas. 

Ironiškai galvojant, šių keturių universalių gebėjimų, tinkančių ir pradinukams vaikučiams, turėtų Seimo nariui ir pakakti? Ypač, jeigu jaunasis politikas iš operacinės taikytų į Seimo Sveikatos reikalų komitetą.

Dar vienas jaunas kandidatas į Seimą irgi yra baigęs tik gimnaziją, dirba dekoruotoju, barmenu. Kitas 27 metų nevedęs vyras yra vairuotojas, besidomintis dekoratyviniu apželdinimu. Nežinia, ar tokios gyvenimiškos patirties pakanka, kad save realizuotum valdžioje? 

Gal Seimo Kaimo reikalų komitete praverstų? Dar vienas vaikinas, metus pamokęs vaikus muzikos Žemaitijoje, matyt, yra įsitikinęs, jog būtų puikus politikas. Todėl toliau ieško savo vietos gyvenime, kas visiškai suprantama, kai žmogui ką tik suėjo 21 metai.

Komentuoja buvęs Seimo ir Europos parlamento narys Stasys JAKELIŪNAS:

Politikoje esu tik nuo 2016 m., bet mano atsakymas, ar ne per anksti 21-mečiams eiti į Seimą, būtų nevienareikšmiškas. 

Svarbu ne tai, kad tie jauni žmonės neturi gyvenimiškos patirties, o dažnai - ir profesinių žinių, nes politikoje yra įvairaus amžiaus žmonių be specifinių žinių, tačiau jie pretenduota į finansų, ekonomikos, teisės komitetus. 

Man teko su tokiais žmonėmis dirbti ir matau, kad ne tik Seime, bet ir Europos Parlamente dalykinės kompetencijos trūkumas yra milžiniška problema.

Tiesa, kad jauni žmonės dar negali turėti didelės gyvenimiškos patirties. Tačiau vyresnio amžiaus politikai, kurie turi gyvenimiškos patirties, dažnai naudoja tą gyvenimišką patirtį ne tam, kad atstovautų žmonių interesams, kad valstybei padarytų kažką gero, bet tik tam, kad elementariai liktų valdžioje. Tad ta gyvenimiška patirtis - ji irgi gali būti panaudota visaip.

Puiku būtų, jei žmonės, norintys susieti save su politika, būtų atrenkami kažkokiais kitokiais būdais nei dabar, per visuotinius rinkimus. Nes rinkėjai dažnai balsuoja už kažkokį sukurtą politiko įvaizdį.

Kreipia dėmesį, kaip politikas atrodo, kaip sklandžiai jis kalba, ar sugeba kažkaip išraiškingai kalbėti. Nors tos savybės nelemia darbo kokybės Seime.

Todėl ne amžius politikoje yra problema, o kompetencijos trūkumas yra problema.

Suprantu, kad politikai suinteresuoti turėti kuo didesnį elektoratą. Pavyzdžiui, Laisvės partija. Akivaizdu, kad jos elektoratas - jauni miesto žmonės. 

Tad kai sumažinama amžiaus patekti į Seimą riba, didėja ir šios partijos elektoratas. 

Teko girdėti diskusijų, kad būtų leidžiama balsuoti nuo 16 metų. Tai irgi padidintų elektoratą. 

Būtent toks motyvas - elektorato didinimas - lemia, o ne motyvas, kad būtų geriau atstovaujamas žmonių interesas ar valstybė būtų geriau valdoma. Tiesiog toks žaidimas.

Ar Seimas, tokius žaidimus žaisdamas, save kompromituoja? Seimas susikompromitavęs jau daug metų. Nors niekada nebuvo didelio pasitikėjimo nei Seimu, nei partijomis. 

Tai sena Lietuvos problema ir jaunesnė Seimo nario amžiaus riba to neišspręs. Gal net pablogins, jei žmogus ateis į Seimą visai nepatyręs.

Kita vertus, patyrę politikai taip pat ne visais klausimais patyrę, tenka jiems ir apsimesti. Jie moka šnekėti, moka save pateikti. 

O šiuolaikinis jaunimas taip pat turi internetą, žiūri „YouTube" ir pan., todėl taip pat gali išmokti vaidinti, tai nesudėtinga (juokiasi - aut.past.). Politikoje yra daug aktorystės ir apsimetinėjimo, jauni žmonės tokiems dalykams taip pat yra gabūs!