Šeimos konferencijos metodas - kas tai?

Lietuvos šeimos konferencijos koordinatorių asociacijos vadovė Jurgita Kūlevičienė pasakojo, kad šeimos konferencijos metodas (ŠKM) Lietuvą pasiekė 2020 metais.

J. Kūlevičienė teigė, kad šeimos konferencija - tai galimybė problemas, susijusias su vaiko gerove, išspręsti šeimos rate, nesikišant institucijoms bei išsaugant vaiką šeimoje.

Iš kur yra kilęs šeimos konferencijos metodas?

Jurgita: Šeimos metodas taikomas daugiau nei 50 valstybių, o jo lopšys yra Naujoji Zelandija. Ištakos yra iš maorių genties, kuri susijungdavo ir spręsdavo šeimai iškilusias problemas.

Maoriai tikėjo, kad tinkamai išaugintas vaikas bus labiau pasiruošęs mokytis svetur, o iš ten sugrįžęs genčiai atiduos ženkliai daugiau - savo žinias ir patirtis.

Europiečiams kolonizavus Naująją Zelandiją, prasidėjo Europos standartus atitinkančios socialinės sistemos įdiegimas ir vaikų atiminėjimas iš tėvų, kurie nebūdavo įgalūs jų auklėti pagal naujus standartus.

Maoriai sukilo prieš tokią neteisybę. Įvykus didžiulei diskusijai tarp genties ir vietinių valdininkų, maoriams buvo leista auginti vaikus pagal jų metodus. Tą metodą kaip gerąją praktiką perėmė ir patys europiečiai.

Kada ŠKM pasklido po Europą?

Jurgita: Tą metodą kaip gerąją praktiką Europa pradėjo taikyti visai neseniai. Skandinavijos šalyse: Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, jis paplito apie 1990 metus.

Vėliau ŠKM perėmė Olandija, Airija ir Didžioji Britanija. Airiai ir olandai metodą priėmė kaip priešteisminę prievolę: teisę šeimai susitvarkyti vaikui kylančias problemas šeimos viduje prieš teismą. Lietuvoje šis metodas taikomas iš socialinės pusės.

Kuo skiriasi ŠKM nuo dažniausiai Lietuvoje taikomų vadybos tvarkos nuostatų?

Jurgita: Lietuvoje specialistai, vadovaudamiesi atvejo vadybos tvarkos nuostatais, šeimai sudaro priemonių planą problemoms spręsti, tačiau siūlomi įrankiai ne visada būna tinkami šeimai.

O štai ŠKM moko šeimą spręsti problemas pasitelkiant tos šeimos vidinius resursus. Individualus požiūris į kiekvieną šeimą leidžia atliepti jos poreikius priemonėmis, atitinkančiomis jų galimybes, neprimetant tokių dalykų, kurių šeima nesugebės išpildyti.

Kokios srities specialistai gali mokytis būti ŠKM koordinatoriumi?

Jurgita: Pats metodas sako, jog jo gali mokytis bet kas, nepaisant esamos profesinės krypties. O ką sako praktikai, labiau gali pakomentuoti mano kolegė Milda Budrienė, dirbanti ŠKM koordinatore.

Milda: Vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Pirmiausia reikia smalsumo ir meilės darbui su vaikais bei suaugusiaisiais, intereso nepametimo toje veikloje.

Tikrai kai kuriais atvejais yra gerai, kai metodo mokosi specialistai be psichologo ar socialinio darbuotojo išsilavinimo. Bet tokiu atveju žmogus turi būti sukaupęs pakankamai vidinės kompetencijos iš gyvenimiškos patirties.

Dirbant pagal šį metodą labai svarbu nepakenkti savo žodžiu: sąmoningai apgalvoti norimos perduoti žinios vertę.

Manau, kad žmogiškumas yra viena iš svarbiausių vertybių, būtina šio metodo taikymo procese. Kai kuriais atvejai psichologo ar socialinio darbuotojo specialybė gali net padėti dėl viso darbinio lauko pažinumo.

Man mano išsilavinimas padeda. Esu baigusi socialinį darbą, vaiko teisių apsaugą ir šeimos edukologiją. Darbas su vaikais mane praturtino ir įkvėpė taikyti šeimos konferencijos metodą iš visos širdies.

Dar svarbu būti sąžiningam sau bei šeimai, su kuria dirbi. Svarbūs yra metodo rėmai, nes labai lengvai galima įsisukti į šeimos rutiną, problemas ir taip pamesti kelią. Metodas yra kelrodė žvaigždė.

Jurgita: Iš tikrųjų koordinatorius turi pasižymėti tam tikromis savybėmis. Visų pirma - gebėti išlikti neutraliam nesikišimo ir šeimos atžvilgiu, o tai, turint daug žinių, yra itin sudėtinga.

Kiekvienas šeimos narys bando koordinatorių palenkti į savo pusę: tiek vaikas, tiek tėvai. Koordinatoriaus tikslas - išryškinti tuos aspektus, su kuriais reikia dirbti.

Koordinatoriai turi labai gerbti šeimą, norėti padėti, būti atviri, ambicingi, siekti išsikelto tikslo ir nepailstamai tikėti žmonių galimybėmis patiems spręsti problemas. Koordinatoriai arba užsikrečia ŠKM, arba atkrenta - tarpinio varianto čia nėra.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria koordinatoriai, taikantys ŠKM?

Milda: Labai nemažai laiko reikia skirti darbui su tėvais, kol jie pamato tą situaciją koordinatoriaus akimis apie iškilusias vaikų problemas. Kartais šeimos, užsisukusios problemų rate, tikisi, kad atėjęs specialistas mostelės burtų lazdele ir pakeis situaciją. Šeimai reikia nuolat priminti, kad koordinatorius yra tik renginio organizatorius, bet darbą reikės atlikti pačiai šeimai.

Jurgita: Tikslas - įpratinti šeimą pasižiūrėti į savo problemas iš šono ir įgalinti jas spręsti.

Stebint skirtingų šeimų situacijas, atrodo, jog viskas taip elementaru, bet žmonėms tiesiog būna labai sunku peržengti savo ambicijas, susikurtus principus. Kartais žmonės nemato, ką daro blogai kito šeimos nario atžvilgiu.

Kiekviena šeima turi savo filosofiją. Kiekvienas šeimos atvejis unikalus ir skirtingas. Todėl tam puikiai tinka ŠKM, nes koordinatoriaus darbas vyksta pagal šeimos filosofiją.

Kokią emocinę grąžą gauna specialistas, dirbantis pagal ŠKM?

Milda: Man asmeniškai - tai galutinis susirinkimas, kai visa šeima susėda prie bendro stalo. Ši procesų kulminacija yra man pati didžiausia šventė.

Kartais nutinka, kad galutinis šeimos susirinkimas neįvyksta. Ir jaučiu, kaip širdy vis nešiojuosi mintis apie tą neužbaigtą procesą.

Pridėtinė šios veiklos vertė - sklandus ŠKM įgyvendinimas nuo pradžios iki pabaigos. Kuomet vaiko iškelti klausimai yra atsakyti visų šeimos narių, įsipareigojimai užtvirtinami parašais - tai nepamatuojama nauda šeimos konferencijos koordinatoriui.

Jauti didžiulę atsakomybę vaikui, paaugliui, kuriam pirmo susitikimo metu pažadėjai, kad padėsi suorganizuoti šeimos susirinkimą. Pavykus tai padaryti, išgyveni didelį pasitenkinimo jausmą.

Jurga: ŠKM procesų dėka aš, kaip supervizorė, matau pačių koordinatorių augimą ir užsikrėtimą tuo metodu. Vieni sako: „Aš vedžiau tą šeimos konferenciją, bet nežinau, kiek naudos ji davė šeimai.“

Antrą kartą taikydami ŠKM koordinatoriai pagauliau supranta, kuo šeimos konferencija yra naudinga šeimai. Mums, kaip diegiantiems tą metodą Lietuvoje, yra itin svarbu žinoti, jog metodas yra veiksmingas.

Kas gali kreiptis dėl ŠKM paslaugos taikymo?

Jurgita: Kai prasidėjo metodo taikymas Lietuvoje, jis buvo taikomas visur, visada ir bet kur, kas tik paprašydavo, nes reikėjo jį įgalinti veikti. Kad ŠKM negulėtų stalčiuje, ėmėmės kiekvieno atvejo.

Dabar nuo 2022 m. liepos mėnesio ŠKM paslauga yra įtraukta į prevencinių paslaugų katalogą. Tai reiškia, kad šeimai galima taikyti ŠKM, kai tik prasideda problemos, kai dar šeima neturi atvejo vadybos.

Kai tik mokytojai ar darželio auklėtojai užčiuopia, kad vaikui yra kažkas negerai, jie gali ieškoti ŠKM koordinatoriaus. Tačiau ir atvejo vadybos specialistai taip pat turi teisę kreiptis dėl šios paslaugos taikymo šeimai.

Su kokiomis problemomis susiduriančios šeimos dažniausiai į jus kreipiasi?

Milda: Dažniausiai kreipiamasi dėl tėvų ir vaikų nesutarimų. Būna, kad, ištikus paauglystei, tėvai su vaikais vis dar elgiasi kaip su mažamečiais, taikydami per didelę globą ir kontrolę.

Mes padedame pamatyti tėvams vaikų ribas ir įgaliname jas gerbti. Šiuo metu taip pat dalyvaujame ir skyrybų procesuose: primename tėvams apie vaikų poreikius, kurie būna pamirštami dėl intensyvių tėvų santykių aiškinimosi.

Kaip šeimos Lietuvoje priima ŠKM taikymą?

Jurgita: Mes, lietuviai, esame labai uždari ir nenorime problemų išnešti iš savo trobų. Šeimos nenori skleisti savo problemų tarp giminaičių, bet dažniausiai jie ir taip viską žino iš kitur, iškreiptai.

Tai kodėl nesusibūrus ir nepakalbėjus apie tai atvirai, kad viskas būtų aišku?

Skirtingai nei psichoterapeutų praktikoje, koordinatorius, padirbęs ir išsprendęs vieno šeimos vaiko problemas, po to gali dirbti ir su kitu tos pačios šeimos vaiku.

Kiekvienai šeimai ŠKM koordinatorius skiria 35 valandas ir padeda išspręsti ne daugiau nei 5 klausimus.