Senovės urvas slėpė nuostabią paslaptį: ką ten rado mokslininkai

Žurnale „Alcheringa: An Australasian Journal of Palaeontology“ aprašyti radiniai atskleidžia audringą praeitį ir leidžia manyti, kad garsiosios žemės papūgos protėvis iš tikrųjų galėjo skraidyti. 

Pažymima, kad Naujoji Zelandija garsėja savo kultine laukine gamta, kurioje dominuoja paukščiai, ropliai ir vabzdžiai. Dėl paleontologinių duomenų tyrėjai daug žino apie jos labai seną praeitį (prieš maždaug 18 mln. metų) ir visai neseną praeitį (prieš maždaug 1000 metų), tačiau tarpinis laikotarpis ištirtas kur kas prasčiau.

Svarbu tai, kad naujos fosilijos padeda užpildyti šią spragą. Jos buvo rastos šalies Šiaurinėje saloje esančiame Moa kiaušinių lukštų urve. Radinių amžius siekia nuo 1 mln. iki 1,5 mln. metų. Tarp jų aptikta 12 išnykusių paukščių ir keturios išnykusios varlių rūšys. Trevoras Worthy iš Flinderso universiteto sakė:

„Tai neseniai atrasta paukščių rūšis Naujojoje Zelandijoje. Šis puikus radinys leidžia manyti, kad mūsų senoviniuose miškuose kadaise gyveno įvairi paukščių grupė, neišgyvenusi kitą milijoną metų.“

Tyrimų rezultatai rodo, kad iki pusės rūšių išnyko likus milijonui metų iki žmogaus pasirodymo Naujojoje Zelandijoje. Šį išnykimą sukėlė katastrofiški ugnikalnių išsiveržimai ir spartūs klimato pokyčiai. Miškų ir krūmų buveinių kaita privertė paukščių populiacijas atsikurti – senosioms rūšims nykstant, atsirado naujos.

Vienas reikšmingiausių radinių yra nauja papūgų rūšis, kuri yra senovinė kakapo (stambių neskraidančių papūginių paukščių rūšis) giminaitė. Šiuolaikinė kakapo yra nykstanti neskraidančių papūgų rūšis, turinti stiprias, raumeningas kojas, padedančias laipioti medžiais. Priešingai, jos senovinis protėvis turėjo silpnesnes kojas, o tai reiškia, kad jis nebuvo toks įgudęs laipiotojas. Reikia papildomų tyrimų, kad būtų patvirtinta, ar šie paukščiai galėjo skraidyti.

Urve taip pat aptiktas išnykęs šiuolaikinės takahės protėvis. Tai leidžia tyrėjams atsekti šio nykstančio neskraidančio paukščio evoliuciją. Taip pat rasta išnykusi balandžių rūšis, glaudžiai susijusi su Australijos bronziniais balandžiais.

„Tai nebuvo tik trūkstamas puslapis senovinėje Naujosios Zelandijos istorijoje – tai buvo trūkstamas tomas“, – paaiškino Paulas Scofieldas, Kenterberio muziejaus vyresnysis gamtos istorijos kuratorius.