Šeštokai iš būsimų darbdavių tikisi ir 3000 eurų atlyginimo

Klaipėdos mokyklų karjeros specialistai taip pat pastebi, kad ankstyvi ir gražūs moksleivių planai ir norai žlunga paskutinėse klasėse, kai abiturientams tenka priimti svarbius sprendimus. To priežastys - ir nesibaigianti švietimo reforma su nuolatiniais pokyčiais, ir prasti mokymosi rezultatai.

Nutarė ištirti šeštokų lūkesčius

„Universa Via“ mokyklos karjeros specialistės Editos Mačiulskės teigimu, tiriamojo darbo užduotis buvo išsiaiškinti paauglių ateities lūkesčius ir karjeros planus. Tuo tikslu atlikta Klaipėdos miesto, Šilutės, Kretingos, Skuodo ir Palangos šeštokų apklausa.

„Apklausoje dalyvavo 307 šeštokai. Mus labai nustebino kai kurie jų atsakymai. Paaiškėjo, kad jau tokio amžiaus vaikai konkrečiai žino, kuo norėtų būti ateityje, kaip ketina siekti karjeros ir kokių atlyginimų tikisi iš darbdavių. 

Įdomu yra tai, kad per 6 metus viskas kardinaliai pasikeičia - mokantis paskutinėse gimnazijos klasėse tas aiškumas ir žinojimas kažkur dingsta“, - pastebi E. Mačiulskė.

Nesiseka matematika ir gamtos mokslai

„Universa Via“ mokyklos šeštokės Ulos Gauryliūtės tiriamąjį darbą kuravusi E. Mačiulskė, sakė, kad beveik 40 proc. apklaustų šeštokų jau žino, kuo bus ateityje arba bent jau mano žiną. Jie jau planuoja ir žino, kokius egzaminus reikės laikyti tam, kad galėtų įgyvendinti savo planus.

27 proc. apklaustųjų nori studijuoti Lietuvos universitetuose, 16 proc. ateitį sieja su studijomis užsienyje, dar 16 proc. teigia, kad sulaukę 18 metų nesimokys, o išvažiuos dirbti į užsienį.

Klaipėdos regiono šeštų klasių mokiniai į klausimą, kokie dalykai jiems sekasi labiausiai, išskiria kūno kultūrą ir menus (muziką ir dailę). Ir tik 10 proc. pažymėjo matematiką.

E. Mačiulskės teigimu, liūdniausia situacija yra su gamtos mokslais, nes juos mėgsta ir jie sekasi tik 9 proc. apklaustų šeštokų.

„Liūdna, nes šie mokslai reikalingi toms profesijoms įgyti, kurių labiausiai trūksta - medikų, slaugytojų, ekonomistų ir pan. Manau, kad mūsų regiono moksleivių apklausa atspindi ir bendrą situaciją šalies mokyklose. Yra apie ką pagalvoti“, - svarstė karjeros specialistė.

Dirbti už minimalią algą neketina

Pasak E. Mačiulskės, nustebino, kad šeštokai labai adekvačiai supranta atlygį už darbą. Į klausimą, koks galėtų būti pirmasis atlyginimas pirmoje darbovietėje, 32 proc. mokinių atsakė, kad tikėtųsi 1000 eurų „į rankas“, 21 proc. - 1500 eurų, o 18 proc. norėtų gauti 3000 eurų atlyginimą.

Paklausti apie tai, kokie gebėjimai yra reikalingi norint pasiekti karjeros aukštumų, šeštokai apklausos rengėjus nuliūdino.

„Tik 7 proc. atsakė, kad labiausiai reikalingas gebėjimas mokytis, visi kiti akcentuoja bendravimą, komandinį darbą ir atsakomybę“, - pastebėjo karjeros specialistė.

Daugiausiai Klaipėdos regiono paauglių planuoja siekti sportinės karjeros, nori būti psichologais, menininkais, policininkais, verslininkais ir pedagogais.

Planuoja būti sportininkais ir psichologais

Anot jos, daugiausiai Klaipėdos regiono paauglių planuoja siekti sportinės karjeros. Kiek mažiau nori būti psichologais, menininkais, policininkais, verslininkais ir pedagogais.

Šeštokai mano, kad šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta medikų, psichologų, pedagogų, statybininkų ir... ūkininkų. O vadovų ir verslininkų, paauglių nuomone, šalyje yra užtektinai.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad 20 proc. šeštos klasės mokinių iš darbdavių tikisi didelių atlyginimų, nori, kad būtų sudarytos sąlygos darbe „daryti tai, kas labai patinka ir sekasi“, ir kad labai svarbu dirbti gerame, draugiškame kolektyve, kuriam vadovauja „geras“ vadovas.

Svajonės žlunga paskutinėje klasėje

E. Mačiulskė pastebėjo, kad moksleivių entuziazmas ir aiškumas dėl ateities subliūkšta 11-12 klasėse, kai tenka drąsiai priimti sprendimus.

Tą patį akcentuoja ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos karjeros specialistė Liana Pareigienė.

„Tokių vaikų, kurie jau nuo ankstyvos paauglystės žino kuo bus - mažuma. Šiuo metu mūsų mokykloje yra tik keli, aiškiai projektuojantys savo ateitį. Brolis ir sesuo, abu iš vienos šeimos, jau dabar ruošiasi tapti karinių oro pajėgų pilotais ir savo ateitį konkrečiai sieja tik su šia profesija“, - pasakojo L. Pareigienė.

Kodėl vėlesnėse klasėse moksleiviai atsisako savo norų, karjeros specialistė turi savo atsakymą.

„Viską nulemia mokymosi rezultatai. Šeštokai dar nežino, ko teks mokytis, kai taps abiturientais. Vėliau pamato ir įvertina, kad tam tikrų dalykų pažymiai yra žemi, tam tikri dalykai yra “neįkandami„, ir su svajonėmis tenka atsisveikinti“, - nuomone dalijasi kadetų mokyklos karjeros specialistė.

Jai didžiausią nerimą kelia ne tai, kad paskutiniais metais abiturientai pradeda blaškytis, bet tai, kad jie neturi plano B.

„Dabartine karta - perfekcionistai. Jei, pavyzdžiui, planuoja stoti į Karo akademiją - tai tik ten, kitų variantų nesvarsto, o tai nėra gerai, nes būna, kad ir nepavyksta, todėl visada jiems patariu iš anksto apsvarstyti dar kelias profesijas arba tolesnių studijų vietas“, - teigė L. Pareigienė.

Padeda karjeros specialistai

Klaipėdos Sendvario progimnazija šiemet surengė konkursą „Parodyk savo talentą“, kuriame talentus demonstravo 5-8 klasių įvairių uostamiesčio mokyklų moksleiviai.

Pasak šios mokymo įstaigos direktorės Linos Logvinovienės, tokie renginiai reikalingi, nes yra svarbu karjeros kompetencijas pradėti ugdyti kuo anksčiau.

„Progimnazijose mokiniai savo ateitį dažniausiai sieja su tuo, kas jiems mokykloje sekasi. Vėliau sąmoningumas auga, keičiasi jie patys, jų draugų aplinka. Ir, žinoma, keičiasi požiūris į mokomus dalykus. Atėjus į gimnazijas ta motyvacija gali keistis ir dėl mokytojų - jie arba motyvuoja, arba numuša norą mokytis. Nesibaigianti švietimo reforma taip pat pliusų neprideda“, - pripažino mokyklos vadovė.

Būna ir taip, kad visi mokinio talentai, „snaudę“ progimnazijose, atsiskleidžia tik paskutinėse klasėse. Ir tai dažnai būna susiję su mokymosi vietos pakeitimu, mokytojų kompetencijomis.

„Manau, kad ne mažiau svarbu ir tai, ar tas vaikas įstojęs mokytis iš tiesų dirbs pagal specialybę“, - pastebi L. Logvinovienė.

Anot mokyklos direktorės, nors karjeros specialistai progimnazijose dirba tik kelerius metus, jų pagalba mokiniams labai reikalinga.

„Pagrindinė jų funkcija - telkti visą mokytojų bendruomenę į tai, kad mokydami dalykus jie tikslingai nukreiptų vaikus į profesinį orientavimą. Karjeros specialistai ir patys organizuoja mokinių susitikimus su įvairių profesijų atstovais, įtraukia tėvus, rengia karjeros dienas, konsultuoja. 

Nors praėjo tik keleri metai, drąsiai sakau, kad šios profesijos specialistai mums buvo labai reikalingi“, - pažymėjo Sendvario progimnazijos direktorė L. Logvinovienė.