Šiemet Kalėdoms žada išleisti daugiau, ieško išskirtinių dovanų

Išskirtinių dovanų pardavėjai pastebi, kad šių metų pirkėjų krepšelis auga 40-50 proc.

Dovanoms iki 50 eurų šiemet planuoja išleisti 12 proc. lietuvių.

Kas antras šalies gyventojas iš savo biudžeto dovanoms numatęs skirti nuo 100 iki 250 eurų, rodo SEB tyrimas.

„Šiemet, palyginti su ankstesniais metais, pastebimai augo lietuvių, kurie išleis dovanoms daugiau negu 250 eurų, dalis.

Tokių šiemet bus kas septintas, kaip prieš metus buvo vos kas dešimtas.

Augimą daugiausia lėmė padidėjusios gyventojų pajamos, taip pat metų pirmoje pusėje buvusi dviženklė infliacija, kuri kilstelėjo prekių ir paslaugų kainas“, - teigia SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

24 proc. planuoja vaikams išleisti iki trečdalio šventinio biudžeto, kai pernai tokių buvo beveik 30 procentų.

Šiemet dar 13 proc. vaikams skirs iki pusės dovanoms skirtų lėšų.

Kiek daugiau - 15 proc. - planuoja skirti vaikams daugiau negu 50 proc. suplanuotų išlaidų.

Tyrimą SEB banko užsakymu atliko bendrovė „Norstat“, apklausta 1000 18-74 metų gyventojų visoje Lietuvoje šių metų lapkričio mėnesį.

„Vakarų ekspresas“ šį kartą pasidomėjo apie galimybes Klaipėdoje prieš šventes įsigyti netradicinių, originalių dovanų.

Tiems, kurie viską turi

Porceliano kolekcininkas Adolfas Gritėnas sako, kad prieš šventes žmonės dažnai ieško išskirtinių dovanų.

„Dažnai yra sunku išrinkti dovaną žmonėms, kurie gyvenime jau turi viską. Tam puikiai tinka porcelianas“, - įsitikinęs A. Gritėnas.

Anot jo, porcelianas turi gilias Kalėdų, religines tradicijas. Labai populiarios kolekcinės figūrėlės ir piešiniai ant porceliano, vaizduojantys Tris Karalius, kūdikėlio Jėzaus gimimą.

Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse šimtametes tradicijas turi kalėdinių lėkščių kolekcijos, kurios pasirodo kiekvienais metais prieš šventes. Keramikoje labai populiari žiemos tematika.

Visi norime, kad dovana po švenčių netaptų nereikalinga ir dulkėtų sandėliuke. Nuostabu, kai dovana yra minimalistinė, tačiau stilinga. Sušildanti aplinką, sukelianti prisiminimus, sentimentus.

„Dovana gali turėti ir didelę išliekamąją vertę, kuri su metais tik augs“, - pažymi kolekcininkas.

Anot jo, porceliano dekoraciją, kurios istorija siekia 50-60 metų, galima įsigyti ir už 25 eurus.

Tačiau didžiulėje A. Gritėno surinktoje kolekcijoje yra ir 2 000 eurų kainuojančių auksu dekoruotų porceliano gaminių.

Pastebima, kad pandemijos metu sprogusios prekybos internetu bumas jau nuslūgo.

Dabar žmonėms vėl yra svarbu prieš perkant dovaną ją pamatyti, paliesti, įvertinti gyvai.

„Šiemet internetinė prekyba sumažėjo apie 30 procentų, tai pastebiu ne aš vienas, bet ir kolegos, su kuriais bendrauju. Tačiau išaugo vidutinio pirkinių krepšelio vertė“, - teigia A. Gritėnas.

Anot jo, anksčiau ši suma buvo apie 50 eurų, o dabar - jau 70-75 eurai.

Taip pat jau keleri metai kolekcininkas pastebi tendenciją, kad sausio mėnesį prekyba yra aktyvesnė nei gruodį.

„Neretai per šventes dovanas pakeičia atvirutės su pinigais. Vėliau žmonės įgyvendina savo svajonę“, - svarsto A. Gritėnas.

Jis pastebi, kad prieš Kalėdas žmonės nelinkę užsidaryti tarp keturių sienų ir galvoti apie ekonominę situaciją ar geopolitinius pasaulio kataklizmus.

Tiesiog pasiduoda šventinei nuotaikai.

Kad paskatintų domėjimąsi porceliano gaminiais, šiemet A. Gritėnas pirmą kartą Klaipėdoje (o gal ir Europoje) surengė porceliano parodą „Kalėdinės meilės istorijos“. Ji iki metų pabaigos vyksta galerijoje „Lyceum“.

Parodoje pristatomi garsaus danų menininko Bjorn Wiinblad kūriniai.

„Puikūs daiktai kuria puikias istorijas“, - įsitikinęs A. Gritėnas.

Rankų darbo dovanos

Audra Deltuvienė, studijos „Artbyaudra“ įkūrėja, sako, kad šiemet pirmą kartą rengia dizainerių ir meno kūrėjų kalėdinę mugę.

„Idėją radau Vilniuje praėjusiais metais, kur 15 kv. metrų plote savo darbus pristatė 4 menininkai. Norėjau tai įgyvendinti Klaipėdoje.

Ateinantį savaitgalį mes sukvietėme 11 menininkų“, - sako mugės iniciatorė.

Ji įsitikinusi, kad rankų darbo papuošalai, medžio dirbiniai, rūbai ar net jaunų menininkų kuriami muiliukai puikiai tinka šventinei dovanai.

„Asmeniškai kuriu tekstilę su paveikslais, jei vasarą žmonės pirko marškinėlius sau, tai dabar įsigyja kaip dovaną“, - sako A. Deltuvienė.

Ji pastebi, kad kalėdinė prekyba šiemet įsisiūbuoja gana lėtai. Žmonių yra, bet dažniau dairosi, neskuba pirkti.

„Pagalvojome, kad dauguma taupo paskutinei savaitei. Todėl ir mugę nusprendėme surengti prieš pat šventes. Tikimės, tai taps tradicija“, - šypsosi A. Deltuvienė.

Mugei ji pasikvietė ir Kalėdų Senelį, nes šiandien neužtenka vien prekiauti, reikia kurti ir šventinę nuotaiką.

Pastebima, kad neatskiriama kalėdinio pirkimo dalis yra dalinimasis procesu su draugais skelbiant nuotraukas socialiniuose tinkluose.

Nauja tradicija

Klaipėdos senajame turguje, halėje, šiemet pirmą kartą gruodžio mėnesį vyksta sendaikčių turgus.

Pasak turgaus vadovo Viačeslav Karmanov, kilo idėja suvienyti jėgas su Klaipėdos bagažinių turgaus organizatoriais ir žiemos metu pasiūlyti prekybą po stogu.

„Pirmieji sekmadieniai pranoko lūkesčius. Tiek žmonių sekmadieniais senojo turgaus halėje dar nesame matę“, - sako V. Karmanov.

Anot jo, buvo apie 30 sendaikčių turgaus prekybininkų, tačiau planuojama, kad jų gretos plėsis, o prekyba bus tęsiama ir sausio mėnesį.

Jam antrina ir internautai, kurie dalinasi įspūdžiais sendaikčių turgaus senojoje turgavietėje.

„Žiauriai daug žmonių buvo“, - socialiniame tinkle rašė klaipėdietis.

„Tokie žmonių srautai paskatino dirbti ir mėsos, daržovių pardavėjus, kurie paprastai sekmadieniais nedirbdavo“, - papildomą sendaikčių prekybos naudą atskleidžia V. Karmanov.

Jis akcentuoja, kad bendrai abiejose Klaipėdos turgavietėse žmonių srautai prieš šventes yra išaugę palyginus su ankstesniais metais.

„Šeštadienį Taikos prospekte, prie įvažiavimo į Naująjį turgų, buvo susiformavusios automobilių spūstys“, - sako V. Karmanov.

Jis džiaugiasi, kad turgaus prekyba ir unikali jo aura Klaipėdoje plečiasi, o žmonės gali rasti įvairesnių prekių tiek šventėms, tiek kasdienai.

Įprasti tampa išskirtiniais

Medaus produktais bei bičių vaško žvakėmis prekiaujantis ūkininkas Dainius Šerkšnas tikina prieškalėdiniu laikotarpiu verslo pagyvėjimą tikrai jaučiantis, o iki pat švenčių dirbantis visu tempu. Jis pabrėžia, kad prieškalėdinė prekyba yra net tik pati intensyviausia, bet ir pelningiausia.

Anot ūkininko, būtent prieš didžiąsias metų šventes pirkėjai vis dažniau atsigręžia į įdomesnę produkciją - medų, pagardintą uogomis, žolelėmis ir kitais natūraliais priedais.

Toks išskirtinumas prekei suteikia šventinės nuotaikos, kurią papildo tinkama pakuotė.

Žinovai pataria, kad pats blogiausias pasirinkimas šventėms - dovanų kuponas.

Taip pat sunku tikėtis, kad didelės meninės ar išliekamosios vertės daiktas sudomins vaiką. Vaikus labiausiai pradžiugins saldumynai ir piniginė dovana, už kurią jie galės įgyvendinti savo svajones.

Visada prisiminkime, kad kalėdinės dovanos neturi būti brangios. Jos skirtos parodyti dėmesį ir pagarbą.

Dėl to nesimaišykite.

Automobilį sutuoktiniui geriausia dovanoti metinių proga, o ne per Kalėdas.

Šventinis stalas

Ir nors kalėdinės dovanos labai svarbu, lietuviui taip pat svarbūs pilvo reikalai.

Todėl šventiniam stalui esame pasirengę išleisti ne mažiau nei dovanoms.

Tiesa, anksčiau išlaidos maistui nebuvo skaičiuojamos taip kruopščiai, o dabar tendencijos keičiasi.

„Pavyzdžiui, pernai vos kas dešimtas skaičiavo, kiek jam kainuos šventinis stalas, o šiemet tai daro kas ketvirtas gyventojas.

Lietuviai nelinkę jam taupyti. Išlaidos šventiniam stalui, palyginti su pernai, nemažėja, tačiau skaičiai rodo, kad sprendimai geriau apgalvojami, derinami su artimaisiais“, - teigia S. Strockytė-Varnė.

Šventiniam stalui iki 50 eurų planuoja skirti 12 proc. gyventojų.

Didžiausia dalis gyventojų stalui planuoja išleisti nuo 50 iki 250 eurų - tokių bus 79 procentai.

Palyginti su pernai, gyventojų išlaidos valgiams ir gėrimams nesikeičia.

Visgi per metus nuo 7 iki 10 proc. išaugo gyventojų, kurie dalinsis šventiniam stalui skirtas išlaidas su artimaisiais, dalis.

Taip pat padaugėjo tokių, kurie derina, kas kokius patiekalus gamins, - jų daugėjo nuo 32 iki 37 procentų, atskleidžia SEB užsakymu atlikta apklausa.