Simona Padegimaitė: Partnerystės įstatymas gali būti priimtas šioje Seimo kadencijoje

Tiesa, įstatyme turėtų būti kalbama ne tik apie bendrą turtą, paveldėjimo teisę, kitaip teisiškai pripažįstamos šios šeimos, bet reikėtų atsižvelgti į tokiose šeimose augančius vaikus, teigia ji.

– Dalis jaunimo politinių organizacijų, pavyzdžiui, Lietuvos liberalus jaunimas, skeptiškai vertina galimybes šią Seimo kadenciją priimti lyčiai neutralią partnerystę. O jūs labiau nusiteikusi optimistiškai ar pesimistiškai šiuo klausimu? – jarmo.net pasiteiravo S. Padegimaitės.

– Aš sakyčiau, kad esu pusiau tarp realizmo ir optimizmo, nes tikrai matau galimybes, kad būtų priimta, tiesa, ne taip greitai gal, kaip norėtųsi, bet tarp socdemų yra tikrai nemaža dalis tų, kurie nori vis tiek, kad šitas klausimas būtų, tai galimybių yra.

– Kaip vertinate koalicijoje esančios partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio žodžius, kad „nemunaušriečiai“ nepritars partnerystei, jeigu ši „bus prilyginta santuokai“?

– Aš manau, kad vis tiek, kas gali tą klausimą partnerystės išspręsti, tai yra socdemai, o „Nemuno aušros“ ar kiti pasisakymai rodo, kad jie yra tokie mąstantys kur kas konservatyviau, bet vis tiek, manau, pavyks rasti būdus, kaip skeptikus įtikinti.

 Juolab, kad toje pačioje partijoje yra visokiausių žmonių yra ir aš pernelyg netikiu, kad su jais labai lengva būtų dirbti. Jeigu normaliai socdemai lyderystės imsis, tai galimybė yra, net ir turint tokį stiprų inkarą, stabdantį nuo pokyčių.

– Ankstesnę kadenciją diskutuojant apie partnerystę „laisviečiai“ leidosi į tam tikrus kompromisus, nepaisant to, pasiekti, jog įstatymas būtų priimtas, taip ir nepavyko. Jūsų vertinimu, kodėl net kompromisinis variantas nepatyrė sėkmės, nors tuomet valdantieji vadinti progresyviausiais nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų?

– Manau, kad kompromisai yra kompromisais. Bet taip pat visur reikia atrasti laiką, vietą. Dažnai šitas klausimas buvo painiojamas kartu su kitais klausimais, kada galbūt dėmesys dar ir kitiems klausimams turėjo būti didesnis. 

Arba kaip tik gal reikėjo surasti tokį tarpą. Aš manau, kad tiesiog buvo per daug painiojimosi, nepakankamai prioretizuoti dalykai. Prioritetas – partnerystė, bet su bendru Seimo darbu, su viskuo, kas vyko, manau, gal nebuvo atrastas tinkamas laikas.

– Daugelis ES valstybių yra priėmusios lyčiai neutralios partnerystės įstatymus, kai kuriose jų galima ir susituokti. Kodėl, jūsų nuomone, Lietuva šiuo klausimu vis dar atsilieka? Ar mes, kaip visuomenė, darome viską, kad paragintume politikus apginti LGBTQ+ teises?

– Aš manau, kad Lietuvoje vis dar giliai įsišakniję yra stereotipai ir baimės, o ypač susiję su LGBTQ+ bendruomene. Politikai realiai baiminasi prarasti rinkėjų palaikymą, ypač regionuose, kur visuomenės nuomonė yra labiau konservatyvi.

Manau, tęsiant tas diskusijas, stiprinant visuomenės švietimą šiomis temomis, stengiantis kaip įmanoma pasiekti žmones regionuose, su šia tema tikrai galima pajudėti, bet visur yra švietimas, darbas ir su regionais, tiesiog nuolatinis darbas ir nuolatinės pastangos.

– Kokios turėtų būti raudonos linijos partnerystei? Kokias teises partnerystė žūtbūt turėtų užtikrinti?

– Tai yra paprasti dalykai, tokie kaip kad garantuotas porų santykių teisinis pripažinimas ir apsauga, teisė paveldėti turtą, gauti informaciją apie partnerį medicinos įstaigose, dėl bendro turto. Taip pat aš pridėčiau, kad labai svarbus klausimas dėl vaikų, nes nemažai pas mus yra LGBTQ+ porų, kurios augina vaikus, ir kur yra vienas partneris, laikomas tėvu, o kitas neturi jokių teisių.

Neseniai teismas pasisakė Birutės ir Jūratės byloje, tai yra tai, kad teismas pripažino, jog ir Jūratė irgi yra mama. Tai aš manau, kad turi būti ir tokie klausimai šitame įstatyme.

– Jeigu tas įstatymas bus priimtas Seime, jį turės pasirašyti prezidentas. Prezidentūra pareiškė, kad tos pačios lyties porų partnerystės klausimas turi būti išspręstas šią kadenciją. Anksčiau prezidentas kalbėjo, kad partnerystė neturi būti išplauta per užpakalines duris. Kaip vertinate tokią retoriką ir besikeičiančią poziciją?

– Aš jo poziciją, jo retoriką atsargiai vertinu, tačiau manau, kad augant mūsų visuomenei, einant laikui, matant, kas vyksta aplink mus, pavyzdžiui, jau ir Estijoje santuoka, partnerystė Latvijoje, tai manau, kad prezidentas galbūt irgi jaučia, kad truputį atsiliekame ir tikrai šitą reikalą reikia išspręsti.

– Ką pasakytumėte tiems politikams, kurie teigia, kad tos pačios lyties poros galėtų savo santykius oficialiai įteisinti pasirašydami ūkinės veiklos sutartį?

– Jie tyčiojasi realiai iš žmonių, tai yra nepagarbu, tai rodo nesupratimą apie partnerystę, nes santykių teisinimas nėra susijęs vien tik su ekonominiais klausimais, tai yra ir emocinio, socialinio bei teisinio saugumo garantija. 

Lyginti asmeninius santykius su ūkine veikla – tai yra tiesiog nesuvokimas apie žmonių poreikius ir jų orumo nepaisymas