Šių klausimų vaiko geriau neklauskite: psichologė dalijasi, kaip paruošti atžalą mokyklai

Psichologė įspėja, kad viena frazė, kurią prieš rugsėjį ištaria daugybė tėvų, gali ne padrąsinti vaiką, o parodyti, kad nesame atviri išgirsti jo baimes.

Kaip padėti vaikui lengviau prisitaikyti naujoje mokykloje? Kada reikėtų sunerimti, kad adaptacija nevyksta gerai?

Apie tai pasakoja dvikalbės mokyklos „Saulės gojus“ specialistės – medicinos psichologė Laura Narbutė, pradinio ugdymo vadovė Greta Malinauskaitė ir pagrindinio ir vidurinio ugdymo vadovė Raminta Rupšienė.

Svarbiausia paruošti ne kuprinę, o vaiko lūkesčius

Prieš naujus mokslo metus tėvai dažnai daug laiko skiria praktiškiems dalykams – perka kanceliarines priemones, rūbus, rūpinasi būreliais. Tačiau pašnekovės sutaria, kad ne mažiau svarbu padėti vaikui pasiruošti pokyčiui.

Pasak psichologės Lauros Narbutės, pirmiausia rugpjūtį reikėtų po truputį grįžti prie mokyklinio ritmo: anksčiau eiti miegoti, vakare išjungti ekranus, atkurti įprastą dienotvarkę.

Kitas svarbus pasiruošimo veiksnys mažesniems vaikams – jau dabar pradėti skatinti vaiko savarankiškumą.

Pradinukui svarbu ne tik mokėti susidėti kuprinę, bet ir pačiam prisiminti, ką reikia atsinešti į mokyklą, o ko neštis kaip tik nedera. 

Taip pat – nebijoti prašyti pagalbos, kai jos reikia, drąsiai kreiptis į mokytoją. Tai, pasak specialistės, dažnai tampa ne mažiau svarbiais įgūdžiais nei akademinės žinios.

Anot G. Malinauskaitės, ruošiantis naujai mokyklai daugiau reikėtų kalbėti ne tik apie naują aplinką, mokytojus ar naujus draugus, bet ir apie tai, kaip šioje aplinkoje gali jaustis pats vaikas.

„Liūdesys, nerimas, smalsumas ar džiaugsmas – visi šie jausmai yra normalūs. Vaikui svarbu žinoti, kad jis gali apie juos kalbėti ir kad suaugusieji juos priims“, – sako ji.

Viena frazė, kuri ne visada padeda

Šiuos žodžius prieš rugsėjį turbūt ištaria daugelis tėvų. Tačiau psichologė sako, kad jie ne visada veikia taip, kaip tikimasi.

Dar blogiau, jei mokykla vaikui piešiama vien kraštutinumais.

Vieni tėvai ją idealizuoja – pasakoja, kaip ten bus linksma, daug draugų ir smagių nuotykių. Kiti, priešingai, gąsdina: jei neklausysi, mokytojai pyks, niekas nenorės su tavimi draugauti, ir panašiai.

„Abi šios žinutės atitolina nuo realybės. Mokykla yra vieta, kur vaikas patirs ir daug gerų dalykų, ir susidurs su taisyklėmis, pareigomis bei atsakomybe. Apie tai verta kalbėti atvirai“, – sako L. Narbutė.

Pasak jos, kur kas svarbiau parodyti vaikui, kad jaudintis yra normalu, išgirsti jį. Vietoje „Viskas bus gerai“ ji siūlo naudoti kitą frazę. „Galėtume palydėti vaiką pirmąją dieną į mokyklą žodžiais, susijusiais su mūsų tikėjimu tuo vaiku. Pasakykime, kad pasitikime juo. 

Pasakykime, kad bus etapas, kai reikės priprasti prie naujų dalykų, bet mes tikime, kad jis sugebės“, – pataria psichologė.

Geriau klauskite ne apie draugus

Specialistės taip pat rekomenduoja neužkrauti ant vaiko savo baimių, kad jis nepritampa, neskubinti jo.

„Ar susiradai draugų?“ „Ar patiko mokytoja?“ „Ar viskas buvo gerai?“ Pasak pradinio ugdymo vadovės G. Malinauskaitės, tokie klausimai vaikui gali sukurti papildomą spaudimą.

Daug vertingiau po mokyklos paklausti, kas šiandien nustebino, kas buvo įdomiausia, kas pralinksmino ar suneramino. Tokie pokalbiai leidžia geriau suprasti, ką vaikas iš tiesų išgyvena, ir nesudaro įspūdžio, kad svarbiausia – kuo greičiau pritapti.

Panašiai pataria ir psichologė.

Ji ragina neapsiriboti kasdieniu „Kaip sekėsi?“, o nuoširdžiai domėtis vaiko santykiais su bendraklasiais, mokytojais, tuo, kaip jis jaučiasi naujoje aplinkoje.

„Išleisdami vaiką į mokyklą mes jo neperduodame svetimiems žmonėms. Toliau esame komanda kartu su mokykla“, – pabrėžia ji.

Adaptacija – ne savaitės, o kelių mėnesių procesas

Visos trys specialistės sutaria dėl vieno: pakeitus mokyklą nereikia tikėtis greito pritapimo naujoje aplinkoje.

Pasak L. Narbutės, adaptacija naujoje mokykloje gali trukti keturis ar net penkis mėnesius. Per tą laiką vaikas gali būti jautresnis, greičiau pavargti, nebenorėti kai kurių anksčiau mėgtų veiklų. Tai nebūtinai reiškia, kad mokyklos keitimas buvo klaida.

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo vadovė R. Rupšienė sako, kad gimnazistams dažnai svarbiausia – kompetetingi ir atliepiantys mokytojai bei pagalba siekti geriausių asmeninių mokymosi rezultatų, o jaunesniems vaikams labai svarbus aplinkinių ir mokytojų draugiškumas.

„Paklausus, kas lemtų sėkmingus mokslo metus, jie dažniau kalba apie draugus ir bendraminčius negu apie akademinius rezultatus“, – pastebi gimnazijos vadovė.

Ji prisimena vieną istoriją, kai vaikas pirmosiomis savaitėmis skundėsi, jog klasė nedraugiška, o po kelių mėnesių jau džiaugėsi atradęs savo vietą bendruomenėje.

Todėl skubotų išvadų daryti neverta.

Šypsosi mokykloje, bet išsikrauna namuose

Prisitaikymas ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduoja tėvai.

Mokykloje vaikas gali būti aktyvus, linksmas, dalyvauti veiklose, tačiau grįžęs namo tapti uždaresnis, irzlus arba visai nenorėti kalbėti apie savo dieną.

Pasak G. Malinauskaitės, pasitaiko ir priešingų situacijų – kai mokyklos įtampa slepiama po perdėtu linksmumu.

Todėl tėvams svarbiausia sukurti namuose aplinką, kurioje vaikas galėtų būti savimi ir nebijotų parodyti ne tik gerų emocijų.

Kada jau reikėtų sunerimti?

Nors pirmosiomis savaitėmis naujoje mokykloje didesnis vaiko jautrumas ar nuovargis yra normalūs, specialistės įvardija ženklus, kurių ignoruoti nereikėtų.

Dėmesį verta atkreipti, jei vaikas ilgesnį laiką nenori eiti į mokyklą, tampa uždaras, nebesidomi anksčiau mėgtomis veiklomis, nuolat skundžiasi pilvo ar galvos skausmais, nors gydytojai neranda priežasties, ima prasčiau miegoti ar valgyti.

R. Rupšienė sako tėvams visada kartojanti paprastą taisyklę:

„Jeigu jau kyla klausimas, ar reikia kreiptis į mokyklą, vadinasi, reikia.“

Jos teigimu, nereikėtų bijoti parašyti klasės vadovui ar paprašyti susitikti. Mokykla ir šeima mato skirtingas vaiko gyvenimo puses, todėl tik bendradarbiaudamos gali susidaryti tikrą situacijos vaizdą.

Svarbiausia – ne skubinti, o būti šalia

Nors kiekvieno vaiko istorija skirtinga, visų trijų pašnekovių žinutė tėvams labai panaši.

Mokyklos keitimas nėra egzaminas, kurį reikia išlaikyti per pirmąją savaitę. Tai procesas, kuriam reikia laiko.

Todėl svarbiausia ne skubinti vaiką kuo greičiau susirasti draugų ar pasiekti puikių rezultatų, nenuteikinėti apie tai, ko tikėtis, o būti šalia – išklausyti, priimti jo jausmus, bendradarbiauti su mokytojais ir parodyti, kad naujoje pradžioje jis nėra vienas.