Lina Marija Songailė

Smuiko virtuozė Lina Marija Songailė lengvumo jausmą stengiasi perduoti ir gimtojo miesto moksleiviams bei studentams

(4)

„Susiplanuoti įmanoma viską, bet tuo pat metu išlaikyti vidinę ramybę - man vis dar iššūkis. Mėgstu tvarką, organizuotumą, o tai gerokai palengvina kasdienybę, bet sąmoningai rutinos nekuriu. Daug jos savaime įneša darbai, pareigos. Sakyčiau, kad kaip tik ieškau laiko patirti naujų įspūdžių, įgyti patirčių. Tai stipriai praturtina ir suteikia energijos bei atveria kelią naujoms mintims ir idėjoms“, - pasakoja smuiko virtuozė Lina Marija Songailė.

L. M. Songailė - nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, kurios griežimą formavo garsiausi rusų, rumunų, prancūzų, austrų smuiko mokyklų bei akademinės kamerinės muzikos atstovai: Saulutė Domarkienė, Pavelas Bermanas, Silvia Marcovici, Gidonas Kremeris, Zakharas Bronas ir kt.

Šiuo metu L. M. Songailė - LMTA Klaipėdos fakulteto lektorė, Muzikos katedros vedėja, taip pat Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja. Sėkmingą pedagoginę veiklą liudija jos mokiniai - tarptautinių konkursų laureatai, sėkmingai tęsiantys profesionalią smuikininkų karjerą.

Esate iš Klaipėdos kilusi smuiko virtuozė, nusprendusi dirbti savo gimtajame mieste. Kam turėtume būti dėkingi už šį sprendimą?

Manęs dažnai klausia, kodėl po studijų Austrijoje, Šveicarijoje, po penkerių metų darbo unikaliame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, su kuriuo apkeliavau ir pamačiau daug pasaulio, grįžau gyventi į Lietuvą, ir net į savo gimtąjį miestą Klaipėdą… Turbūt todėl, kad man čia gera. Žvelgiant iš profesinės pusės, nuo išvykimo studijuoti į užsienį mano tikslas visuomet buvo įgyti žinių, patobulėti, pamatyti, patirti, ne tik kad praturtinčiau save ir savo gyvenimą koncertine veikla, bet kad galėčiau parvežti visą tai į savo šalį. Tada dar neplanavau tapti dėstytoja, bet gyvenimas taip sudėliojo, kad dabar ne tik gyvenu Klaipėdoje, bet taip pat ir dalinuosi savo žiniomis su Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, kurios absolventė esu, mokiniais ir Lietuvos ir muzikos akademijos Klaipėdos fakulteto studentais.

Esate Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros vedėja, lektorė. Gal galite papasakoti apie savo veiklą plačiau?

Dėstyti studentams pradėjau 2017 metais (tuomet dar Klaipėdos universiteto Menų akademijoje). Ši veiklos kryptis man buvo gana natūrali, pati ne taip seniai buvau baigusi magistro studijas Šveicarijoje, vis dar aktyviai keliavau su „Kremerata Baltica“ orkestru ir galėjau kompetentingai pradėti dalintis įgytomis žiniomis, patirtimis, pasaulyje aktualiausiomis atlikimo manieromis, tendencijomis. Na, o vadovauti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedrai pradėjau tik šių metų rugsėjį. Tai nauja man veikla, daug akademinio, biurokratinio, organizacinio darbo, papildomos atsakomybės, bet stengiuosi prioritetiniais laikyti dėstytojų, studentų, studijų perspektyvų, tobulinimo poreikius ir klausimus.

Dirbate ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja, kur pati mokėtės, kur dėsto jūsų mama Saulutė Domarkienė, garsėjanti visoje šalyje savo išugdytais talentais.

Su smuiku draugauti padėjau ketverių, tačiau sąmoningiau suprasti savo „laisvalaikį“ pradėjau turbūt šešerių, kai techninės subtilybės bei koncertinė veikla jau buvo tapę natūraliais įpročiais bei įvykiais. Mane iki šiol lydi pojūtis, lyg aš visada gebėjau valdyti smuiką ir susidoroti su iššūkiais. Manau, tai vienareikšmiškai talentingo mokytojo nuopelnas. Galbūt dėl šios priežasties, pradžioje, kitaip nei su studentais, šiek tiek sudėtingiau buvo perprasti pirmųjų žingsnelių su mažiausiais smuikininkais Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje subtilybes. Tačiau pastebiu, kad tas manyje gyvenantis lengvumo jausmas, lydintis mano istoriją su smuiku, persiduoda ir mano mokiniams.

Lina Marija Songailė

Kas jus formavo kaip muzikantę?

Tikiu žmogaus darbu ir Dievo valia. Mano kelyje siekiai ir svajonės pareikalavo begalinių mano, mano tėvų, šeimos pastangų, tikėjimo ir noro, bet, nepaisant viso to, daugybė dalykų žvelgiant iš šios akimirkos sunkiai suvokiami kaip galėję virsti realybe.

Žinoma, tiesiogiai mane kaip smuikininkę formavo mano mokytojai: mama Saulutė Domarkienė, smuiko virtuozas Pavelas Bermanas, fantastiška rumunų smuikininkė Silvia Marcovici, daugybė meistriškumo kursų, konkursai, aktyvi koncertinė veikla, pasirodymai su kameriniais ir simfoniniais orkestrais Lietuvoje ir užsienyje, įgyta sceninė patirtis. Taip pat daug įvairiapusio profesinio bagažo įgyta bendradarbiaujant su Gustav Mahler Jugendorchester, European Philharmonic of Switzerland, Graz Philharmonic Orchestra (Austrija), Orchestra della Svizzera Italiana (Lugano, Šveicarija) orkestrais bei, žinoma, penkeri nepamirštami metai „Grammy“ laureato „Kremerata Baltica“, vadovaujamo legendinio smuikininko Gidono Kremerio, kameriniame orkestre, su kuriuo grota garsiausiose Europos, Azijos, JAV, JAE koncertų salėse (Carnegie Hall, Suntory Hall, Elbphilharmonie, Berliner Philharmonie, Musikverein ir kt.). Sutiktos asmenybės, tokios kaip Martha Argerich, Anne-Sophie Mutter, Ivry Gitlis, Danutė Pomerancaitė Mazurkevich ir Yuri Mazurkevich, Ayke Agus ir kt.

Ko trūksta, kad kuo daugiau žmonių galėtų panirti į klasikinės muzikos slėpinius ir ja mėgautis?

Yra jaučiamas šioks toks atotrūkis tarp klasikinio ir šiandieninio akademinės kultūros supratimo. Tam stiprią įtaką daro greitėjantis gyvenimo tempas, intensyvūs nesibaigiantys pokyčiai, naujos technologijos ir t. t. Bet nereikėtų pamiršti, kad akademinis menas dar niekada nebuvo taip lengvai pasiekiamas plačiajai visuomenei kaip šiandien.

Jaučiu, kad žmonės yra pavargę nuo visa ko perkrovos. Nuo nesibaigiančių pokyčių, pojūčio, lyg sunku visur suspėti, ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tai priverčia žmones pradėti kažko atsisakyti. Matau tendencijas, kad žmonės šiuo metu yra linkę rinktis akiai, ausiai ir, žinoma, emocijoms teigiamas, pozityvias, įkvepiančias, atpalaiduojančias patirtis, užuot ieškoję šokiruojančios, sukrečiančios kūrybos.

Rengdama koncertines programas stengiuosi atsižvelgti į tai - kaip praturtinti klausytojo kultūrinę patirtį, suteikiant jai pilnatvės. Taip pat reikalingas tolerantiškas ir tiesiog išbandyti klasikinės muzikos pasaulio potyrius kviečiantis požiūris, kurio iniciatyvos, tokios, kaip, pavyzdžiui, edukaciniai renginiai, priartina žmones prie šio meno.

Gal galite papasakoti apie savo baigtas studijas ir ką vertingiausio iš jų gavote?

Studijos labai skirtingose, savas akademinės muzikos tradicijas turinčiose šalyse (Italijoje - Fondazione Accademia Internazionale di Imola „Incontri col Maestro“, Austrijoje - Universität für Musik und darstellende Kunst Graz, Šveicarijoje - Conservatorio della Svizzera italiana, Lugano) buvo labai spalvingos, keliančios daugybę iššūkių - naujų kalbų mokymasis, kultūrų, mentalitetų perpratimas, šimtai studijų kolegų iš viso pasaulio, kurių dalis iki šių dienų likę artimais bičiuliais, scenos partnerių, galimybės patirti kamerinio muzikavimo džiaugsmą įvairiausiose sudėtyse nuo dueto, trio iki noneto. Be įgytų neįkainojamų profesorių perduotų žinių, įvertinimų, postūmio, motyvacijos, matymo, labai vertinga laikau įgytą gyvenimišką bendravimo, organizavimo / -si, atsakomybių, iššūkių sprendimų patirtį.

Jūsų svarbiausi apdovanojimai, kuriais didžiuojatės....

I vieta ir ryškiausios Lietuvos atlikėjos vardas tarptautiniame „Gradus ad Parnassum“ konkurse Kaune, I premija festivalyje „Gasparo da Salo“ Italijoje. Sėkmingi soliniai pasirodymai tarptautiniuose festivaliuose: „Gasparo da Salo“ (Italija), „Vladimir Spivakov invites“ (Maskva), Pažaislio muzikos festivalis, Livorno Music Festival (Italija) ir kt.

Solo pasirodymai su kameriniais bei simfoniniais orkestrais Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiaujant su dirigentais prof. S. Sondeckiu, I. Lapinschu, A. Kruzkovu, P. Bermanu.

Eduardo Balsio Pirmojo koncerto smuikui ir orkestrui, atlikto su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, diriguojant Tomui Ambrozaičiui, archyvinis įrašas Nacionalinėje televizijoje!

ooSmuiko ir arfos duetas „Musica Celeste“. Jurgitos Kunigiškytės nuotr
Smuiko ir arfos duetas „Musica Celeste“. Jurgitos Kunigiškytės nuotr

Kuo šis archyvinis įrašas Nacionalinėje televizijoje jums ypatingas?

Atlikti visus tris Eduardo Balsio koncertus smuikui, kurių du yra parašyti smuikui ir simfoniniam orkestrui, o trečiasis smuikui solo, kurį jau atlikau savo programose, buvo mano sena svajonė.

2019-aisiais Eduardo Balsio jubiliejinių metų pradžiai skirtame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncerte buvau pakviesta atlikti I Koncertą smuikui ir orkestrui. Pradėjus ieškoti kūrinio natų, nepavyko rasti atskirai užrašytos smuiko partijos. Neišsaugotų natų paieška užtruko. Galiausiai kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė padėjo gauti prof. Raimundo Butvilos iš koncerto orkestrinės partitūros surinktą smuiko partiją. Kartu su Tomo Ambrozaičio diriguojamu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru šį koncertą atlikome Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Palangos koncertų salėse. Koncertą Klaipėdoje filmavo LRT televizija. Tai yra vienintelis koncerto metu atliekamo Eduardo Balsio Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 1 įrašas. Jį galima rasti LRT įrašų archyve.

Iki šiol didžiuojuosi ir branginu po koncerto gautus profesionalų įvertinimus. Muzikologė profesorė Daiva Kšanienė žurnale „Muzikos barai“ rašė: „Sudėtingos muzikinės medžiagos kūrinį smuikininkė griežė įkvėptai, preciziškai ir elegantiškai. L. M. Domarkaitė-Songailė sugebėjo perteikti ryškius pirmosios dalies nuotaikų kontrastus, dramatinę įtampą bei santūrią aistrą, dainingumą. Antroje, lėtojoje, Koncerto dalyje puiki kantileniška, skausminga melodija prasiveržė švelniu smuiko garsu, lanksčia frazuote, emociniu jautrumu bei sodriu tembru. Žaismingame finale atsiskleidė žaižaruojantis smuikininkės virtuoziškumas; ji grojo temperamentingai, ekspresyviai, išryškindama kontrastus.“

„Koks buvo L. M. Songailės Balsio koncertas? Aiški ir logiška frazuotė, preciziški štrichai, puiki technika ir gražus garsas. Tai tik keletas trumpų apibūdinimų, kuriais būtų galima nusakyti solistės griežimą. Atlikėją galima vadinti ir E. Balsio smuiko koncertų specialiste, nes visus tris koncertus ji nagrinėjo savo studijų darbe. Turėkime vilties, kad tokių solinių koncertų išgirsime ir daugiau.“ (Vilhelmas Valaika, „7 meno dienos“)

„Muzikantai solistai gimsta ne tik sostinėje. Linos Marijos Songailės pasirodymas buvo labai kokybiškas, profesionalus, žavėjo puikiai perteikta emocija“, - po pirmojo koncerto sakė profesorė Dalia Balsytė („Muzikos barai“).

Greičiausiai didžiuojatės ir savo auklėtinių pasiekimais...

Žinoma, nuoširdžiai džiaugiuosi, ir ne tik pasiekimais. Ypač paliečia, kai progresas augina mokinius ir studentus kaip asmenybes, kai suteikia jiems pasitikėjimo, skatina smalsumą, motyvuoja priimti iššūkius, kai mano buvę ir esami studentai mėgaujasi buvimu scenoje, darbu orkestre ar pedagogine veikla, domisi, konsultuojasi, dalijasi patirtimis. Šie pasiekimai yra ilgalaikiai, auginantys ne tik tave patį, bet ir visus aplinkinius.

Ar lieka laisvo laiko šeimai? O laisvalaikiui?

Šeima man visuomet prioritetas. Stengiuosi planuoti savo darbus taip, kad laikas, kurį galime praleisti drauge, būtų tik mūsų. Tiesa, norėtųsi, kad dienos iš esmės būtų ilgesnės, kad tiek darbams, tiek laikui su artimaisiais, su savimi kliūtų daugiau ramybės ir viskuo būtų galima mėgautis lėčiau. Nes susiplanuoti įmanoma viską, bet tuo pat metu išlaikyti vidinę ramybę - man vis dar iššūkis. Mėgstu tvarką, organizuotumą, tai gerokai palengvina kasdienybę, bet sąmoningai rutinos nekuriu. Daug jos savaime įneša darbai, pareigos. Sakyčiau, kad kaip tik ieškau laiko patirti naujų įspūdžių, įgyti patirčių. Tai stipriai praturtina, suteikia energijos bei atveria kelią naujoms mintims ir idėjoms.

Jūsų didžiausia svajonė.

Kad Dievas ir toliau laimintų visuose darbuose ir leistų džiaugtis vieniems kitais kuo ilgiau. Jaučiu, kad daug svajonių jau yra mano patirtyse bei gyvenime. Teko daug keliauti, daug muziejų, senamiesčių, teatrų, koncertų salių aplankyti. Esu apdovanota nuostabia šeima, vyru, sūnumi, draugais, namais. Stengiuosi nepriimti viso to kaip duotybės, o žvelgti į tai kaip į dovaną.

Mėgstu gerą poilsį, kai pavyksta užsimiršti nuo darbų, įtampų, skubėjimo. Man lengviausia atsipalaiduoti gamtoje - ilgų pasivaikščiojimų miške ar prie vandens metu. Keliones mieliau renkuosi gamtos apsuptyje su malonia širdžiai draugija ir geru maistu.

Palinkėjimas Klaipėdos muzikams ir publikai.

Išbandyti, būti drąsiems, tolerantiškiems ir nepamiršti mėgautis, nes visos patirtys unikalios. Ir vasario 23 d. apsilankyti LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje, kur diriguojant vienai ryškiausių, talentingiausių lietuvių dirigenčių Adrijai Čepaitei, kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ruošiamės atlikti Philipo Glasso Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1. Klaipėdos publikai tai puiki proga išgirsti genialų kūrinį!

Papasakokite apie kartu su arfininke Gabriele Ašmontaite-Bačkuviene rengiamus koncertus. Kaip gimė ir kuo jums brangi ši muzikinė bendrystė?

Mūsų su talentingąja arfininke Gabriele duetas 2019 metais tapo visiško atsitiktinumo fenomenu - Gabrielei, gyvenančiai Vilniuje, reikėjo scenos partnerės nedideliam renginiui pajūryje, o aš buvau laisva. Neilgai trukus, šis susitikimas išsivystė į smuiko ir arfos duetą „Musica Celeste“, kuris labai greitai įgavo pagreitį ir su kuriuo įgyvendiname nuo edukacinių iki Kultūros tarybos stipendijomis remiamų projektų. Mane pačią nustebino smuiko ir arfos muzikavimo kartu potencialas, skambesys, galimybė groti kamerinę muziką, kur abu partneriai lygiaverčiai, man naujas ir įdomus, ypač išskirtinai smuikui ir arfai sukurtas repertuaras, kuris nėra platus, bet, be abejonės, ypatingas ir unikalus. Nuoširdžiai viliuosi, kad šis blyksnis truks ilgai ir padovanos mums ir klausytojui dar daug malonių akimirkų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder