CENTRAS. Ši komanda rūpinasi neįgalių ir pagyvenusių klaipėdiečių gerove. Socialinės paramos centro nuotr.

Socialiai atsakinga veikla, kurianti paslaugos gavėjų gerovę

Biudžetinei įstaigai Klaipėdos socialinės paramos centrui praėjusieji metai buvo gausūs įvykių ir gerų darbų. Centro darbuotojai padėjo ne vienam negalią turinčiam ar senyvo amžiaus paslaugų gavėjui praskaidrinti gyvenimą, įkvėpti vilties ar pamatyti pasaulį ne tik pro buto langą.

Suteikta daugiau paslaugų

2022 metais Socialinės paramos centras socialines paslaugas suteikė 2 682 asmenims - beveik tūkstančiu daugiau nei ankstesniais metais, nors darbuotojų skaičius išliko nepakitęs. Centre dirba nuo 145 iki 150 darbuotojų: dalis jų dėl amžiaus ar negalios dirba ne visu etatu.

"Džiaugiuosi ir didžiuojuosi mūsų komanda, jos kūrybinga ir socialiai atsakinga veikla, kuriant paslaugų gavėjų gerovę, atliepiant jų lūkesčius nuoširdžia pagalba ir bendryste.

Tiems, kurie mano ir sako, kad turime pasirūpinti visais klaipėdiečiais ar net užtikrinti bendruomenės saugumą, atsakau, kad neturime, nes tam ir yra savivalda. Ji ir turi sukurti bendradarbiaujantį socialinį tinklą įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, verslo įmonių, kuriame būtų pamatyti visi ir kiekvienas. Visa komanda ir aš, kaip jos narys, tikimės, kad taip ir bus", - sakė Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

VEIKLA. Užimtumo specialistės Salomėjos Burneikaitės pastangomis kiekvienas paslaugos gavėjas pagal savo galimybes randa širdžiai mielą užsiėmimą.

VEIKLA. Užimtumo specialistės Salomėjos Burneikaitės pastangomis kiekvienas paslaugos gavėjas pagal savo galimybes randa širdžiai mielą užsiėmimą.

Sulaukė svarbaus įvertinimo

Praėjusieji metai įstaigai buvo reikšmingi - pirmą kartą Centro teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos sertifikuotos pagal EQUASS ASSURANCE kokybės sistemą. Įgyvendinto projekto „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės vertinimo sistemą“ tikslas - teikti aukštos kokybės socialines paslaugas Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturintiems, neįgijusiems ar praradusiems gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ir sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti socialines problemas, optimaliai išnaudojant Centro organizacines galimybes, profesinius, informacinius, materialius, finansinius ir moralinius resursus.

2022 metų kovo mėn. 7-18 dienomis Dienos socialinės globos skyriaus darbuotojai dalyvavo „Focus“ grupių mokymuose dėl EQUASS kokybės standarto diegimo įstaigoje, kurie nukreipti į gebėjimus ugdyti ir palaikyti paslaugų gavėjų socialinio gyvenimo įgūdžius, teikiamos pagalbos individualizavimą siekiant užtikrinti paslaugų kokybę. Balandžio mėnesį vyko pakartotinis išorinis auditas, kurio metu buvo vertinama, ar pavyko pasiekti kokybės sistemos EQUASS ASSURANCE atitikties lygmenį. Gegužę EQUASS socialinių paslaugų kokybės konferencijoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė ir Valakupių reabilitacijos centro direktorė su komanda Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui įteikė EQUASS ASSURANCE sertifikatą.

„Tam, kad gautų EQUASS kokybės sertifikatą, didžiules pastangas įdėjo Centro administracija, padalinių vadovai ir kiti darbuotojai. Didžiulis iššūkis buvo Dienos socialinės globos skyriaus darbuotojams, kurie ir individualiai, ir kaip komanda turėjo suvokti, kad svarbūs ne tik baziniai poreikiai (maistas, vanduo, asmens higiena ir pan.), bet ir kiti paslaugų gavėjų ir jų artimųjų poreikiai, individualizuota pagalba, kurianti saugumą ir paslaugų gavėjų gerovę (knygos, muzikavimas, malda, galimybė išreikšti save ir dalyvauti renginiuose), paslaugų gavėjų pasveikinimas asmeninių, valstybinių ir kalendorinių švenčių proga. Kitas svarbus aspektas, kad padėdami paslaugų gavėjams ir atiduodami tiek daug savęs, darbuotojai turėtų nepamiršti pasirūpinti savimi (mokymai, supervizijos, atvejų aptarimai, pagarba ir vienas kito palaikymas)“, - pastebėjo direktorė D. Stankaitienė.

Centro Dienos socialinės globos skyriaus vadovė Viktorija Rimkė pasidžiaugė, jog šis įvertinimas patvirtino, kad teikiamos paslaugos yra kokybiškos.

„Šis sertifikatas mums - svarbus įvertinimas. Dienos socialinės globos skyriaus darbuotojai jaučiasi įvertinti, labiau motyvuoti. Kartais aplinkiniai nesupranta, ką galima veikti su sunkiai sergančiu, ligos prie lovos prikaustytu žmogumi. Mūsų darbuotojai yra nuoširdžiai atsidavę savo darbui: stengiasi išjudinti žmones, pagal galimybes surasti veiklos namuose, įtraukti į nuotolinius užsiėmimus ar socialinę atsakomybę skatinančius renginius“, - pasakojo V.Rimkė.

Dienos socialinės globos skyrius teikia paslaugas turintiems sunkią negalią, slaugomiems gyventojams. Pasak skyriaus vadovės, darbuotojai slaugomiems žmonėms padeda ir savaitgaliais, ir po darbo valandų, nes kai kurie jų yra vieniši, neturi galinčių padėti artimųjų. Tad darbuotojams globojami žmonės tampa vos ne šeimos nariais.

SVAJONĖ. Paslaugos gavėjas Dmitrijus, padedant psichologei Julijai Blaževičiūtei ir kitiems centro darbuotojams, surengė tapybos darbų parodą.

SVAJONĖ. Paslaugos gavėjas Dmitrijus, padedant psichologei Julijai Blaževičiūtei ir kitiems centro darbuotojams, surengė tapybos darbų parodą.

Pagalba - pagal poreikį

Dienos socialinės globos skyrius pagal turimą licenciją paslaugas gali teikti 65 asmenims, 10 iš jų neturi artimųjų arba jie nedalyvauja žmogaus gyvenime. Paslaugų gavėjų skaičius pakinta, jei žmogus dėl visą parą būtinos priežiūros pasirenka slaugos įstaigą arba miršta. Skyriaus vadovė apgailestavo, kad paslaugų poreikis yra gerokai didesnis nei galimybės. Šiuo metu savo eilės gauti paslaugas laukia 12 asmenų.

Darbuotojai rūpinasi gyventojais nuo 18 metų iki senatvės, kurie pripažinti nedarbingais arba kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat - po traumų, insultų. Paslaugos neteikiamos tik asmenims, turintiems psichinę negalią - tokie žmonės patenka kitos specializuotos įstaigos priežiūron.

Paslaugos teikiamos nuo 2 iki 8 valandų per dieną, priklausomai nuo slaugomo asmens poreikio. Kai jis yra vienišas ir priklausomas nuo kitų žmonių, skiriama maksimali pagalba. Vidutiniškai vienam asmeniui skiriama apie 4-6 valandas, nes dažnai artimieji gyvena užsienyje arba dirba.

„Kartais mūsų darbuotojai apie slaugomus žmones žino gal net daugiau nei artimieji, nes kartu praleidžia gana daug laiko“, - priduria V. Rimkė.

PARODA. Tautinių kultūrų centre buvo atidaryta paslaugos gavėjų darbų paroda (pirma iš kairės - Centro direktorė Diana Stankaitienė).

PARODA. Tautinių kultūrų centre buvo atidaryta paslaugos gavėjų darbų paroda (pirma iš kairės - Centro direktorė Diana Stankaitienė).

Ieško, kaip prakalbinti širdį

Slaugos ir individualios priežiūros paslauga šiame skyriuje yra populiariausios. Jos padeda užtikrinti pagrindinius slaugomo žmogaus poreikius - asmens higieną ir maitinimą. Paslaugų gavėjai vis drąsiau į savo gyvenimą įsileidžia ir kitus specialistus. Praėjusiais metais gerokai išaugo užimtumo specialisto poreikis.

„Mūsų teikiamos paslaugos - kokybiškos ir globojamų asmenų kasdienybė gerokai pasikeičia, kai juo rūpinasi mūsų darbuotojai. Neužtenka tik pasirūpinti asmens higiena, maitinimu ar namų sutvarkymu, pas paslaugos gavėją ateina slaugytojas, kineziterapeutas, psichologas, užimtumo specialistas - kiekvienas jų rūpinasi savo sritimi ir žiūri, ką individualiai gali pritaikyti kiekvienam asmeniui, randa būdų, kaip paįvairinti kasdienybę“, - aiškino V. Rimkė.

Pasak vadovės, nėra lengva rasti kelią į globojamo žmogaus širdį, kai kurie jų dėl mažo socialinio aktyvumo, ligos ar kitų priežasčių iš pradžių būna užsisklendę, nenori bendrauti, tačiau darbuotojai mažais žingsneliais suranda bendrą kalbą.

„Kiekvienas specialistas ieško individualaus kontakto su globojamu žmogumi. Išjudėjus iš sąstingio, pradedama kitaip matyti gyvenimą, jis nusidažo šviesesnėmis spalvomis, atsiranda daugiau jėgų ir noro dalyvauti socialiniame gyvenime. Prikaustytieji prie lovos noriai dalyvauja nuotoliniuose renginiuose, o sėdintieji vežimėlyje kartu su lydinčiu darbuotoju gali nuvažiuoti į renginį - tokios galimybės suteikia daugiau visavertiškumo, pasitikėjimo ir pozityvumo“, - įsitikinusi pašnekovė.

VADOVĖ. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

VADOVĖ. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

Įgyvendino slaptą svajonę

Klaipėdos miesto socialinio paramos centro Dienos socialinės globos skyriaus paslaugos gavėjas Dmitrijus Dekteriovas yra puikus specialistų įkvėptų pokyčių pavyzdys. Jam paauglystėje buvo nustatyta progresuojanti raumenų distrofija. Ši diagnozė gerokai pakeitė Dmitrijaus gyvenimą bei paskatino ieškoti naujos veiklos, padedančios atsiriboti nuo niūrių minčių.

Centro psichologė Julija Blaževičiūtė prisiminė, jog viename iš susitikimų jaunas vyras užsiminė apie ankstesnį pomėgį tapyti aliejiniais dažais. Ši mintis tapo akstinu vėl imtis tapymo, tik šįkart kartu su psichologe. Dmitrijui prasitarus apie slaptą svajonę surengti savo darbų parodą, į pagalbą suskubo visi Centro darbuotojai.

Pirmoji D. Dekteriovo ir J. Blaževičiūtės paroda atidaryta pernai Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje, po kurio laiko - Tautinių kultūrų centre Klaipėdoje. Individuali dailininko paroda buvo atidaryta Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje.

„Tai vienas geriausių mūsų darbo rezultatų. Darbus tęsiame toliau, tad šiemet planuojame surengti parodas Juodkrantėje, Kretingoje, o liepos mėnesį esame pakviesti į Seimą. Pradėjus tapyti, Dmitrijui atsirado motyvacija, noras bendrauti ir būti viešumoje. Jam tai kelia daug gerų emocijų“, - pasidžiaugė psichologė.

KOJINĖS. Centras išreiškė palaikymą iniciatyvai „Daugiau šilumos Ukrainai“ ir perdavė 170 vilnonių kojinių porų.

KOJINĖS. Centras išreiškė palaikymą iniciatyvai „Daugiau šilumos Ukrainai“ ir perdavė 170 vilnonių kojinių porų.

Skatina savarankiškumą

Pasak psichologės J. Blaževičiūtės, Centro paslaugų gavėjams labai svarbus darbų tęstinumas ir galimybė tam tikrus darbus daryti patiems.

„Labai dažnai neįgalūs žmonės užsidaro tarp keturių sienų, savo mažame pasaulėlyje, tad netenka kai kurių socialinių įgūdžių, pablogėja emocinė savijauta. Kai parodai, ką jis gali, situacija keičiasi. Dirbant su tokiu žmogumi reikia įdėti daugiau pastangų, bet palengva pasitikėjimas sugrįžta. Mūsų tikslas, kad žmogus pagal savo galimybes būtų kuo savarankiškesnis“, - aiškino specialistė.

Įkvėpta kolegės, užimtumo specialistės Salomėjos Burneikaitės, psichologė savo paslaugų gavėjams skaito knygas. Klausytojų reakcija išduoda, kaip juos veikia grožinis kūrinys, nugramzdina į prisiminimus ar sukelia norą diskutuoti. Kai kurie paslaugų gavėjai sunkiai mato, nors knyga seniau buvo kaip laisvalaikio leidimo būdas. Tad specialisčių skaitoma grožinė literatūra padeda užmegzti pokalbį ir praskaidrinti gyvenimą nors kelioms valandoms.

Ekskursija po miestą - telefonu

Per karantiną bendraujant nuotoliniu būdu su jaunu paralyžiuotu vaikinu, mėgstančiu per televiziją žiūrėti kelionių laidas, Julijai gimė idėja surengti nuotolinę ekskursiją. Į gatvę beveik neišeinančiam vaikinui psichologė aprodė miestą, parduotuvę, kelionę autobusu transliuodama telefonu. Šį projektą specialistė pavadino „Langas į pasaulį“.

„Mums važiavimas autobusu - įprasta kelionė, o neįgaliam vaikinui tai paliko didžiulį įspūdį. Taip jis galėjo pamatyti daugiau, nei mato kasdien pro savo buto langą“, - pridūrė specialistė.

Kitiems retai į miestą išeinantiems paslaugų gavėjams psichologė pasiūlė fototerapiją. Ji fotografuodavo miestą, globojamų asmenų pamėgtas gatves, vietas, gamtos vaizdus. Vėliau kartu peržiūrimos nuotraukos žmonėms sukeldavo gerus prisiminimus, emocijas ar tiesiog leisdavo pasigrožėti gamta.

Ukrainiečiams - visokeriopa pagalba

Pernai Socialinės paramos centro darbuotojai aktyviai savanoriavo užsieniečių registravimo centre Paryžiaus Komunos gatvėje, kur teikė pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos. Darbuotojai kasdien, taip pat ir poilsio dienomis, vykdavo padėti ukrainiečiams: teikė informaciją, kur ir kokias paslaugas jie gali gauti dėl mokslų, pašalpų, darželių, padėjo surasti apgyvendinimo vietas visoje Lietuvoje.

Ukrainiečių registracijos centre Klaipėdoje savanoriavo 27 Centro darbuotojai (398 val.).

Centro Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės vertinimo skyriaus vadovė Danutė Butkevičienė pagalbos teikimą ukrainiečiams prisimena kaip itin intensyvų laikotarpį, kai reikėjo nuveikti savus darbus ir padėti karo pabėgėliams. Ji pasidžiaugė, kad darbuotojai su didžiuliu entuziazmu ir noru padėjo ukrainiečiams, o nemokantieji rusų kalbos prisidėjo kitais būdais, pavyzdžiui, kartu su kitais savanoriais iš visos Lietuvos ieškojo apgyvendinimo vietų.

„Bendrųjų socialinių paslaugų gavėjų skaičius padidėjo keliasdešimt procentų dėl to, kad Centras 2022 m. teikė paslaugas Ukrainos karo pabėgėliams. Jausdami didžiulę atsakomybę jokių papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių neprašėme“, - sakė Centro direktorė D. Stankaitienė.

Pagalba ukrainiečiams nenutrūko ir vėliau. Centro komanda dalyvavo įvairiose socialinėse akcijose: mezgė ir dovanojo šiltas vilnones kojines ukrainiečiams, prisidėjo prie „Carito“ organizuojamos paramos akcijos, dalyvavo kartu su ukrainiečių atlikėjais surengtame koncerte Žvejų rūmuose.

Centro bendruomenė kartu su penkių Klaipėdos socialinių paslaugų įstaigų ir vienos nevyriausybinės organizacijos komandomis surengė socialinę akciją „Įžiebkime viltį“. Ji buvo skirta Tarptautinės Ukrainos mokyklos bendruomenei Klaipėdoje.

Kartu su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku akcijos sumanytojai pasveikino ukrainiečių mokyklos bendruomenę su ateinančiomis šventėmis, padovanojo žaliaskarę eglutę, kalėdinių žaisliukų, papuošimų eglutei, šakotį, pyragų ir kitų saldumynų.

Centras išreiškė palaikymą iniciatyvai „Daugiau šilumos Ukrainai“ ir perdavė 170 porų Centro darbuotojų, paslaugų gavėjų ir jų artimųjų rankomis megztų vilnonių kojinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos miesto skyriui.

Centras taip pat įgyvendino du projektus: „Per savanorystę į geresnę gyvenimo kokybę“ ir „Bendrystės tiltai“ kartu su socialiniu partneriu VšĮ „Trečiasis amžius“ (direktorė Birutė Petraitienė). Abu projektai partnerių ir savanorių sutelktumo ir socialinės atsakomybės dėka buvo sėkmingai įgyvendinti.

Projekte „Bendrystės tiltai“ dalyvavo daugiau nei 60 ekonomiškai neaktyvių asmenų, kurių dauguma - bedarbiai. Jie įgijo žinių mokymuose ir vėliau savanoriavo, teikdami socialines paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims. 60 asmenų atliko savanorišką veiklą ir suteikė 2 172 val.paslaugų. Pasitelkus šiuos savanorius, bendrąsias ir pagalbos namuose paslaugas gavo 173 Centro prižiūrimi klaipėdiečiai: buvo atlikti generaliniai buto valymai, pagerintos šių klaipėdiečių gyvenimo sąlygos ir užtikrintos saugios darbo sąlygos individualios priežiūros darbuotojams. Keletas savanorių pradėjo studijas, įgijo profesijas ir dabar sėkmingai dirba Centre ar kitose socialinių paslaugų įstaigose.

Pernai su gražiu jubiliejumi pasveikinta šimtametė Aleksandra Voinič. Kaip minėjo Centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Eglė Buivydaitė, graži tradicija pasveikinti šimtmečius klaipėdiečius kartu su meru. Gaila tik, kad dėl asmens duomenų apsaugos nebegaunama informacijos iš „Sodros“ apie klaipėdiečius, kuriems artimiausiu metu sukaks 100 metų.

ŠIMTAMETĖ. Centro komanda kartu su tuomečiu Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku pasveikino 100 metų sulaukusią Aleksandrą Voinič.

Dėkingumo ašaros - už puodelį

Darbuotojai aktyviai rūpinosi ne tik karo pabėgėlių šventėmis, bet ir kasdienybe. Gyventojų buvo prašoma aukoti darbužius, daiktus, patalynę, indus ir panašiai.

„Socialiniuose tinkluose, internete, per draugus ir pažįstamus dalinomės informacija apie galimybę paaukoti bei taip padėti ukrainiečiams. Gyventojai aktyviai aukojo ir dalinosi tuo, ką turi. Ukrainiečiai nuoširdžiai džiaugėsi kiekvienu šaukštu, šakute ar pagalve, nes daugelis karo pabėgėlių namus paliko taip, kaip stovi. Jie iki ašarų džiaugdavosi kokiu puodeliu ir klausdavo, ar gali pasiimti“, - prisiminė D. Butkevičienė.

Centras socialines paslaugas suteikė daugiau kaip 500 šeimų iš Ukrainos, beveik 1000 asmenų aprūpino rūbais, avalyne ir buities reikmenimis. „Pagalbos reikia ir dabar, nes atvažiuoja naujų karo pabėgėlių arba ateina atvykusieji iš anksčiau, kuriems prireikia kokių nors daiktų. Mielai iš gyventojų priimame patalynę, antklodes, pagalves, vyriškus drabužius, indus - jaučiame didžiulį šių daiktų poreikį“, - sakė Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės vertinimo skyriaus vadovė.

Psichologė: „Senjorai - kaip vaikai“

Prie Socialinės paramos centro komandos prisijungė karo pabėgėlė iš Ukrainos psichologė Natalija Abolianina-Kozachenko. Kolegės džiaugiasi gretas papildžiusia profesionalia bei nuoširdžiai darbuotoja.

„Natalija daro stebuklus! Ji ne tik konsultuoja paslaugos gavėjus, bet ir išvyksta su jais prie jūros ar į miestą - žmogus gauna dvigubą naudą“, - kolegę gyrė Centro Pagalbos namuose skyriaus vadovė Sigita Beržinienė.

N. Abolianina-Kozachenko dirba su pagyvenusiais žmonėmis. Ukrainietė pasakojo, kad jos kaip psichologės užduotis - padėti žmogui pailginti jo įprastą gyvenimą ir pagal galimybes lavinti psichinius procesus: atmintį, mąstymą, klausą, dėmesio sukaupimą. Tad dažnai kartu jie žaidžia įvairius loginius žaidimus.

„Vyresniems žmonėms tai yra itin svarbu, nes palaipsniui šie gebėjimai silpsta, ypač jei žmogus gyvena vienas, mažiau bendrauja, būna mažiau socialus. Kai kurie mano paslaugos gavėjai yra praradę regėjimą. Vyresni žmonės išgyvena vienatvę, neturi su kuo pasikalbėti, niekas jų neišklauso. Dažnai savo darbe naudoju retrospektyvos metodą: grįžtame į praeitį, vaikystę - tie prisiminimai suteikia jėgų įveikti dabarties sunkumus, ligas. Su galinčiais judėti einame pasivaikščioti“, - apie savo darbą pasakojo psichologė.

Kai kurie paslaugos gavėjai išgyvena artimųjų netektį, tarp jų yra ir palaidojusių savo vaikus, tad psichologės padedami jie turi galimybę išgyventi netekties skausmą.

Natalija prisipažįsta, kad iš pradžių nebuvo lengva dirbti su neįgaliais vyresnio amžiaus žmonėmis - gimtojoje Ukrainoje ji padėjo sutrikimų turintiems vaikams.

„Beveik po metų darbo galiu pasakyti, kad mano globojami žmonės - kaip maži vaikai, tad kai kurias metodikas galiu pritaikyti ir šiame darbe“, - su šypsena pasakoja specialistė.

13 - sėkmingas skaičius

Ukrainietė su paslaugų gavėjais dažniausiai bendrauja rusiškai, bet aktyviai mokosi ir lietuvių kalbos. Pasak psichologės, dauguma vyresnių žmonių puikiai kalba rusiškai ir net jaučia malonumą bei pasijaučia naudingi, kai padeda jai mokytis nelengvos lietuvių kalbos.

N. Abolianina-Kozachenko jaučiasi dėkinga Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorei D. Stankaitienei, kad patikėjo ja ir priėmė dirbti. Darbas geriausiai padeda užsimiršti nuo karo sukeltų išgyvenimų.

Iš karo niokojamos Ukrainos Natalija su dukra išvažiavo praėjusių metų kovo 13-ąją, o Centre ji pradėjo dirbti birželio 13 dieną. „Pasirodo, man tai sėkmingas skaičius“, - šypteli pašnekovė.

ŠVENTĖS. Kalėdų proga darbuotojai savo globotinius pasveikino rėmėjų dovanėlėmis ir pačių pagamintais atvirukais.

ŠVENTĖS. Kalėdų proga darbuotojai savo globotinius pasveikino rėmėjų dovanėlėmis ir pačių pagamintais atvirukais.

Praskaidrina dovanos ir išvykos

Centro Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės vertinimo skyriaus vadovė D. Butkevičienė pasakojo, kad skyrius teikia bendrąsias socialines paslaugas: informavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne, techninėmis priemonėmis, transporto paslaugų organizavimo, taip pat socialines kultūrines paslaugas.

"Galinčius judėti mūsų globojamus klaipėdiečius pradžiuginame bilietais į teatrą, koncertą ar kokį kitą renginį. Sėdinčiuosius neįgaliųjų vežimėlyje atvežame specialiu transportu.

Pernai surengėme penkias mūsų paslaugos gavėjų ir darbuotojų parodas, vieną jų sudarė paslaugų gavėjų darbai ir rankdarbiai. Užimtumo specialistė kartu su jais ieško kiekvieno sugebėjimų arba galimybių išmokti ką nors naujo. Tad jų darbais Tautinių kultūrų centre Klaipėdoje galėjo pasidžiaugti visi klaipėdiečiai ir, žinoma, jie patys", - apie pernai nuveiktus darbus pasakojo D. Butkevičienė.

Į tokią parodą sukvietę Centro specialistai pirmieji Lietuvoje sumanė teikti ypatingą paslaugą neįgaliesiems - skatinti jų kūrybiškumą, padėti užsiimti mėgstama veikla namuose. Parodos kuratorė, užimtumo specialistė Salomėja Burneikaitė pasakojo, kad nėra tokio sąrašo, iš kurio žmogus pasirinktų, kokia veikla užsiimti - viskas priklauso nuo paties žmogaus, kas jam patinka, kuo jis gali užsiimti, kokios yra to žmogaus galimybės. Nors dėl traumų ar ligų daugelio veikla, atrodo, turėtų būti labai ribota - panašu, kad iššūkių nevengiama. Pavyzdžiui, viena iš parodos autorių - Vida Navickytė. Nors įverti siūlą į adatą moteriai atrodo neįmanoma - ji tai padaro specialiu įrankiu ir siuva. Ne tik siuva, bet dar ir mokosi groti kanklėmis.

Bendradarbiaujant su Lietuvos jūrų muziejumi, jame per du kartus apsilankė 40 paslaugos gavėjų, kurie dalyvavo edukacijose ir galėjo apžiūrėti ekspoziciją. Daugeliui klaipėdiečių, sėdinčių neįgaliųjų vežimėliuose ar sunkiai judančių, tai gana tolima kelionė, kurioje transportu pasirūpino Centro skyriaus darbuotojai. Visi dalyviai džiaugėsi daug gerų emocijų suteikusia išvyka.

Artėjant didžiausioms ir gražiausioms metų šventėms Centro darbuotojai kasmet ieško rėmėjų, galinčių kalėdinėmis dovanėlėmis pradžiuginti paslaugų gavėjus. Pernai 200 dovanėlių skyrė bendrovė „Limarko“, bendrovė „DFDS Seaways“ - 309 dovanėles, taip pat prisidėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Rėmėjų dovanėlėms daugiau šilumos suteikia pačių Centro darbuotojų rankų darbo atvirukai, kurie įteikiami visų kalendorinių švenčių progomis.

Per metus socialinės kultūrinės paslaugos suteiktos daugiau nei 700 žmonių.

IŠVYKA. Apsilankymas Lietuvos jūrų muziejuje suteikė daug gerų emocijų.

IŠVYKA. Apsilankymas Lietuvos jūrų muziejuje suteikė daug gerų emocijų.

Laiptus įveikia kopikliu

D. Butkevičienė pastebėjo, kad tarp paslaugos gavėjų labai paklausi transporto paslauga. Didžiulis išsigelbėjimas neįgaliesiems ir sunkiai vaikščiojantiesiems - kopiklis, padedantis nusileisti ir pakilti laiptais. Viršutinių aukštų daugiabučių gyventojams, kur nėra lifto, darbuotojai padeda nusileisti žemyn ir nuvažiuoti į gydymo įstaigą, sulaukti būtinosios pagalbos. Iki tol ilgą laiką jie net negalėdavo išeiti iš namų.

Centro transportas Klaipėdos mieste taip pat vežioja žmones į dializes, turinčius judėjimo ar regėjimo negalią nuveža į darbą, neįgalius vaikus - į darželius.

Jeigu reikia nuvažiuoti į gydymo įstaigą, globos namus, reabilitacijos įstaigas, paslaugos gavėjai nemokamai vežami ir už Klaipėdos miesto ribų. Prireikus su gydytojo siuntimu jie nuvežami į Kauno ar Vilniaus klinikas. Dažniausiai pavėžėjimo paslaugos teikiamos nemokamai, primokėti tenka tik tais atvejais, jei žmogaus pajamos viršija 471 eurą.

„Daugumos mūsų paslaugų gavėjų pajamos - minimalios, tad pavėžėjimo paslauga jiems būna nemokama“, - pastebi skyriaus vadovė.

Sutvarko ne tik dokumentus

Centro globojami žmonės aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis: vaikštynėmis, vežimėliais, lovomis - matoma didžiulė jų paklausa.

Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės vertinimo skyriaus darbuotojai operatyviai reaguoja sulaukę informacijos iš bendruomenės, policijos, ugniagesių ar kitos įstaigos apie žmogų, kuriam reikalinga pagalba. Neturinčiam dokumentų padedama juos susitvarkyti, bendradarbiaujama dėl pagalbos pildant dokumentus ir panašiai.

„Kiekvienas atvejis būna skirtingas, tad žiūrime, ką žmogus geba pasidaryti pats ir kuo mes galime padėti“, - paaiškino D. Butkevičienė.

Vadovė prisiminė, kaip pernai padėjo moteriai, kuri po vyro mirties taip ir nesusitvarkė palikimo, neturėjo asmens dokumentų, nežinojo apie galimybę gauti jai priklausančią pensiją. Moteris toliau namų niekur neišeidavo.

„Net keista, kad šiais laikais Klaipėdos mieste dar gyvena tokių žmonių. Per metus padėjome susitvarkyti visus reikiamus dokumentus, rūpinomės maistu, produktų supirkimu. Žmogus labai nesavarankiškas, tad, vis labiau silpstant sveikatai, ilgai ją įkalbinėjome važiuoti nuolat gyventi į nakvynės arba globos namus. Moteris atsisakydavo, tačiau kilus gaisrui butas sudegė ir ji buvo priversta išsikraustyti į valdiškus namus, kur dabar moterimi pasirūpinta“, - apie vieną iš pagalbos atvejų praėjusiais metais pasakojo skyriaus vadovė.

RENGINIAI. Paslaugos gavėjų kasdienybę praskaidrina apsilankymai teatre.

RENGINIAI. Paslaugos gavėjų kasdienybę praskaidrina apsilankymai teatre.

Gyvenimo patirtys - leidinyje

Pasak Centro Pagalbos namuose skyriaus vadovės Sigitos Beržinienės, pernai paslaugų į namus sulaukė beveik 400 gyventojų, per mėnesį paslaugos buvo suteiktos daugiau kaip 300 klientų.

„Padedame žmonėms, kad jie galėtų gyventi sau įprastoje aplinkoje ir nereikėtų rinktis globos įstaigos“, - trumpai skyriaus veiklą apibūdino vadovė.

Pernai skyrius organizavo socialinės atsakomybės renginį „Įprasminti prisilietimai“, kuris vyko Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje, ten taip pat buvo surengta ir paslaugos gavėjų rankdarbių paroda.

Socialinės paramos centro bendruomenę praturtina ir įkvepia garbaus amžiaus paslaugų gavėjų sukauptos gyvenimiškos patirtys bei istorijos. Jos sugula į periodinį leidinį „Kasdienybės veidai“, taip pat paviešinamos Centro interneto svetainėje.

Centro darbuotojų pastangomis vienas paslaugų gavėjas gali džiaugtis šiltesniu butu - suradus privačių rėmėjų, žmogaus namuose senas, sutrešęs medinis rėmas pakeistas nauju langu.

REMONTAI. Prireikus auksarankės Centro darbuotojos neatpažįstamai pakeičia globotinių namus.

REMONTAI. Prireikus auksarankės Centro darbuotojos neatpažįstamai pakeičia globotinių namus.

Išvalo ir sutvarko butus

Be socialinių kultūrinių renginių organizavimo ir kasdienių darbų, skyriaus darbuotojai sutvarko apleistus paslaugų gavėjų butus, iškuopia šiukšles, prireikus paremontuoja. Pernai buvo išvalyta 14 paslaugos gavėjų butų.

„Kai kurie žmonės dar laukia eilės gauti mūsų paslaugas, bet jų apleistais butais pasirūpiname iš anksto“, - paaiškino S. Beržinienė.

Centro individualios priežiūros darbuotoja, profesinės sąjungos atstovė Natalija Solovjova pasakojo, jog daro viską, kad paslaugos gavėjai jaustųsi ir gyventų kuo geriau. Ji pastebi, kad ne kiekvienas galėtų dirbti tokį darbą.

„Esame kaip viena darni šeima, kur kiekvienas skyrius stengiasi padėti kitam. Pavyzdžiui, kelios darbuotojos surengiame generalinę talką paslaugų gavėjo bute. Švariame ir sutvarkytame bute maloniau gyventi ne tik pačiam žmogui, bet ir mums geriau dirbti“, - pasakojo N. Solovjova.

Ji kaip darbuotojų profesinės sąjungos vadovė pasidžiaugė, kad visus iškylančius klausimus pavyksta sėkmingai išspręsti, vadovybė laikosi su profesine sąjunga sudarytų sutarčių. Pernai profesinės sąjungos gretas papildė 30 naujų narių.

„Mūsų profesinė sąjunga auga ir ji tikrai nėra kišeninė“, - reziumavo N. Solovjova.

Socialinės paramos centro nuotr.

Sidebar placeholder