Tinkamai pasirinkus veislę ir tinkamai prižiūrint, galima užauginti gražų, gausiai derantį medį, kurio žiedai taip pat pritrauks naudingus apdulkintojus.
1. Slyva
Slyva puikiai auga saulėtoje vietoje ir subrandina plonos odelės, saldžius, rūgštokus ir sultingus vaisius. Vaismedžių augintojas Davidas Friedas teigia, kad slyvoms kasdien reikia 6–8 valandų tiesioginės saulės šviesos. Jei jos nepakanka, vaisiai gali likti maži, kieti ir pernelyg rūgštūs.
Friedas rekomenduoja slyvas sodinti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, paliekant maždaug 3,7 metro tarpą tarp medžių. Toks atstumas padeda medžiams išvengti dalies šalnų ir sumažina kenkėjų daromą žalą.
Karštais vasaros mėnesiais būtina reguliariai laistyti. Specialistų teigimu, vienam medžiui kas antrą dieną gali prireikti apie 19 litrų vandens.
Slyvos geriausiai auga derlingoje, gerai drenuojamoje priesmėlio dirvoje, kurios pH yra 6,0–6,8.
2. Šilkmedis
Šilkmedžiai (Morus x rubra) gerai žinomi dėl savo atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Jie gali augti ir daliniame pavėsyje, tačiau norint gausaus derliaus, saldžių ir gerai susiformavusių vaisių, jiems būtina saulė.
Šilkmedžio vaisių skonis primena gervuogių, aviečių ir džiovintų figų derinį.
Šis medis nėra sudėtingas auginti, toleruoja įvairias dirvas ir tinkamomis sąlygomis gali gyventi net iki 100 metų. Pasak Friedo, tinkamai prižiūrimas šilkmedis per metus gali subrandinti nuo 45 iki kelių šimtų kilogramų vaisių.
Norint gausaus derliaus, jam reikia saulėtos vietos ir derlingos, gerai drenuojamos dirvos, kurios pH – 5,5–6,8.
3. Persikas
Persikai (Prunus persica) – vieni mėgstamiausių vaisių dėl savo sultingo ir saldaus skonio. Persikų augintojas Robertas Dickey teigia, kad jiems reikia mažiausiai 6–8 valandų saulės per dieną ir gerai drenuojamos, maistingos priemolio dirvos.
Renkantis persiką svarbu pasirinkti veislę, tinkamą jūsų klimato zonai. Persikai geriausiai auga maždaug 6–8 atsparumo zonose, todėl šaltesniuose regionuose reikėtų rinktis šalčiui atsparesnę veislę.
Specialistas taip pat rekomenduoja rinktis veisles, kurių vaisiai noksta nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Dažnai tai būna vadinamosios freestone veislės, kurių minkštimą lengviau atskirti nuo kauliuko.
Reguliarus genėjimas leidžia saulės šviesai ir orui pasiekti vidinę vainiko dalį, todėl mažėja ligų ir kenkėjų rizika, o medis geriau auga ir dera.
4. Obelis
Turint saulėtą vietą, obuolių derliaus nereikės ieškoti toli – jų galima užsiauginti tiesiog savo kieme.
Sodo specialistė Kristi Baldini pabrėžia, kad obelys puikiai auga saulėje. Pasak jos, beveik visi vaismedžiai geriausiai dera, kai kasdien gauna bent 6–8 valandas tiesioginės saulės šviesos.
Be saulės ir gerai drenuojamos dirvos, obelims labai naudingas kasmetinis vidinių šakų genėjimas. Jis leidžia daugiau saulės patekti į vainiko vidų ir pagerina oro cirkuliaciją. Taip sumažinama grybelinių ligų bei kenkėjų rizika ir skatinamas gausus derlius.
Norint užtikrinti gerą apsidulkinimą ir stabilų derėjimą, rekomenduojama pasodinti kitos veislės obelį 9–15 metrų atstumu.
5. Figmedis
Figmedžiams (Ficus carica) ypač patinka saulėtos vietos. Kad užaugintų saldžius ir skanius vaisius, jiems kasdien reikia 6–8 valandų tiesioginės saulės šviesos.
Jeigu šviesos nepakanka, medis gali visą energiją skirti lapams, o ne vaisiams. Be to, susiformavę vaisiai gali per anksti nukristi arba likti kieti, rūgštūs ir neprinokę.
Vėsesniuose regionuose, ypač 5–7 atsparumo zonose, rekomenduojama figmedį sodinti 5–10 cm giliau nei jis augo medelyno vazone. Tai padeda apsaugoti šaknis nuo žiemos šalčių.
Saulėtoje vietoje figmedis geriausiai augs derlingoje, organinėmis medžiagomis turtingoje ir gerai drenuojamoje dirvoje, kurios pH – 6,0–7,5. Molingos dirvos nerekomenduojamos, nebent būtų galima gerokai pagerinti jų drenažą.
6. Kriaušė
Saulėje augančios kriaušės gali subrandinti labai saldžius, sultingus, sviestinės tekstūros vaisius, kartais turinčius subtilių gėlių ar vanilės natų.
Kriaušėms būtina saulė, kad jos gerai augtų, subrandintų saldžius vaisius ir išaugintų tvirtas šakas, galinčias išlaikyti derlių. Trūkstant saulės, medžiai tampa jautresni miltligei, išaugina silpnesnes šakas ir gali duoti menką derlių.
Kriaušes rekomenduojama sodinti ankstyvą pavasarį, kad šaknų sistema spėtų sustiprėti prieš vasaros karščius. Reikėtų rinktis saulėtą vietą, kurioje gerai cirkuliuoja oras, ir derlingą, gerai drenuojamą priemolio dirvą, kurios pH – 6,0–7,0.
Svarbu neužkasti skiepijimo vietos – matomo sustorėjimo apatinėje kamieno dalyje – po žeme.
Taip pat reikėtų vengti vietų, kuriose kaupiasi šaltas oras, vadinamų šalnų kišenėmis, nes kriaušių žiedai jautrūs vėlyvoms pavasarinėms šalnoms.
7. Vyšnia
Tiek trešnėms (Prunus avium), tiek vyšnioms (Prunus cerasus) kasdien reikia maždaug 6–8 valandų saulės šviesos, kad jos gerai augtų ir subrandintų saldžiarūgščius vaisius.
Trūkstant saulės, sulėtėja fotosintezė, todėl medis daugiau energijos skiria šakoms, besistiebiančioms šviesos link, o ne vaisiams. Dėl to gali būti mažiau žiedų, sulėtėti augimas, padidėti grybelinių ligų rizika, o vyšnios gali būti mažos, blyškios ir pernelyg rūgščios.
Sodinant vyšnią, dirva turėtų būti puri, gerai drenuojama ir turtinga organinių medžiagų, jos pH – 6,0–7,0.
Kad medis gautų kuo daugiau saulės, rekomenduojama jį sodinti pietinėje arba vakarinėje sklypo pusėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą