Augalai gali išlaikyti atmintį apie tam tikrus įvykius metų metus – įdomūs tyrimai

Šis reiškinys, vadinamas imuniniu priminimu, padeda augalams veiksmingiau reaguoti į tokias grėsmes kaip kenkėjai ar ekstremalios oro sąlygos. 

Nors augalai neturi nervų sistemos, jie geba prisiminti stresus per epigenetinius pokyčius - genų raiškos modifikacijas, kurios neturi įtakos DNR. 

Veikiami išorinių veiksnių, DNR metilinimas pakinta, todėl atsiranda pasirengimo būsena. Tai leidžia augalams greičiau ir stipriau reaguoti į pasikartojančias grėsmes, aiškina Šefildo universiteto aplinkos augalų signalizacijos profesorius Jurriaanas Tonas (Jurriaan Ton).

Šie pokyčiai gali išlikti ilgą laiką ir netgi gali būti perduodami palikuonims. Taip palikuonys įgyja pranašumą prieš panašius stresus. Tačiau už padidėjusį budrumą augalai moka didelę kainą - ištekliai, kurie galėtų būti naudojami augimui ir dauginimuisi, nukreipiami gynybinėms funkcijoms. 

Tai verčia augalus derinti gynybą ir vystymąsi. Šios atminties trukmė yra skirtinga: kai kurie augalai prisimena stresą metų metus, o kiti grįžta į pradinę būseną, jei stresorius nesikartoja. Šis reiškinys vadinamas „ląsteliniu užmiršimu“.

Be vidinių mechanizmų, augalai naudojasi ir aplinka, kad sustiprintų gynybą. Pavyzdžiui, kai kurios rūšys į dirvožemį išskiria chemines medžiagas, kurios pritraukia naudingus mikroorganizmus, padedančius kovoti su ligomis. Ši vadinamoji „dirvožemio atmintis“ prisideda prie toje pačioje vietovėje augančių būsimų kartų atsparumo.

Šie atradimai yra labai svarbūs, atsižvelgiant į klimato kaitą ir pasaulines maisto problemas. Pasinaudodami natūraliu augalų gebėjimu įsiminti ir prisitaikyti prie stresų, mokslininkai planuoja sukurti atsparesnius augalus. Tai leis sumažinti

Šaltinis: cursorinfo.co.il