Tinkamai prižiūrint ir laiku imantis veiksmų, tokie augalai ne tik sėkmingai išgyvena, bet ir kitą pavasarį gali duoti stambesnes bei sveikesnes galvas.
Kodėl česnakas pradeda augti
Česnakas yra kultūra, jautri temperatūrai ir sodinimo laikui. Jei skiltelės pasodinamos likus trims-keturioms savaitėms iki nuolatinių šalčių, jos spėja ne tik įleisti galingas šaknis, bet ir pradėti aktyvų antžeminės dalies augimą.
Šis procesas dažnai vyksta, kai sodinimui naudojama šiltoje ir sausoje vietoje laikoma sėklinė medžiaga.
Taip pat priešlaikinio sudygimo rizika žymiai padidėja per gausiai įterpus organinių trąšų, pavyzdžiui, šviežio mėšlo ar perpuvusio komposto, tiesiai sodinant, nes tokia mityba stimuliuoja augalą imituoti pavasario augimą.
Kai daigai jau pasirodė, pirma, ko nereikėtų daryti, – tai išrauti ar persodinti augalų. Pati skiltelė, net jei antžeminė dalis ir apšals, išlieka gyvybinga, nors ir susilpnėjusi. Ją galima ir būtina išgelbėti, sukuriant sąlygas, kurios sumažintų temperatūros svyravimus ir apsaugotų šaknų sistemą nuo gilaus įšalimo.
Kaip išgelbėti rudenį sudygusį žieminį česnaką
Vienas efektyviausių ir patikrintų metodų yra mulčiavimas. Lysvę su sudygusiu česnaku reikia padengti 5–7 centimetrų storio sausų lapų, šiaudų, durpių arba pjuvenų sluoksniu.
Šis sluoksnis veikia kaip termoizoliacinė antklodė, švelninanti staigius temperatūros pokyčius ir užkertanti kelią šaknų iššalimui. Esant dideliems šalčiams, papildomas puraus sniego sluoksnis taip pat yra puiki natūrali apsauga – jo nereikia sutrombuoti.
Metų patikrintas būdas – lysvės apdorojimas peleno tirpalu iškart po ūglių pasirodymo, bet prieš nuolatinių šalčių atėjimą. Pelenuose ne tik gausu kalio ir mikroelementų, bet jie ir šiek tiek padžiovina viršutinį dirvos sluoksnį, sulėtindami aktyvų augimą.
Po apdorojimo rekomenduojama atsargiai supurenti dirvą – tai pagerina oro patekimą į skilteles ir padeda išlyginti temperatūros režimą. Dėl to augimas sustoja, ir augalas pereina į pasyvią ramybės būseną, pasiruošdamas pavasario pabudimui.
Taisyklingas česnako tręšimas pavasarį
Pavasarį, ištirpus sniegui, daugelis sodininkų skuba naudoti azoto trąšas, tačiau tai yra klaida. Azotas skatina lapų, o ne galvos formavimąsi, o tai gali lemti smulkų ir purų derlių.
Pavasarį daug efektyviau naudoti peleno užpilą ar silpną karbamido tirpalą. Po savaitės ar dviejų galima panaudoti vištų mėšlo užpilą ar humatus – jie švelniai stimuliuoja šaknų sistemą be pertręšimo rizikos.
Būtent tokie augalai, peržiemoję su minimaliais pažeidimais dėl tinkamos apsaugos, pavasarį duoda galingiausią startą – jie jau turi išvystytą šaknų sistemą ir pradeda augti anksčiau, formuodami stambesnes ir tankesnes galvas.
Jei pavasarį atskiri augalai atrodo susilpnėję, juos galima atsargiai apkaukti ir palaistyti silpnu kalio permanganato (rūgštynės) tirpalu – tai užkirs kelią grybelinių ligų vystymuisi ir paskatins atsistatymą.
Vadinasi, sudygęs česnakas – tai ne nuostolis, o šansas gauti derlių, kuris bus didesnis ir tvirtesnis nei kaimynų. Svarbiausia – laiku apmulčiuoti, tinkamai patręšti ir palaukti, nes česnakas yra gyvybinga kultūra ir, atsargiai prižiūrimas, atsidėkos dosnumu.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą