Kaip išgelbėti pomidorus nuo fitoftorozės: ekspertas papasakojo, kuo geriausia apdoroti augalus

Kodėl atsiranda ši liga, kokios sąlygos ją išprovokuoja ir ar įmanoma visiškai apsaugoti augalus. Kuo purkšti pomidorus nuo fitoftorozės, kokie preparatai iš tikrųjų veikia ir ar verta griebtis liaudiškų kovos metodų.

Kodėl ant pomidorų atsiranda fitoftorozė

Fitoftorozės atsiradimo priežastis yra ne tik pats sukėlėjas, bet ir augimo sąlygos.

Pagrindiniai rizikos veiksniai:

Didelė drėgmė – ypač po ilgų liūčių arba šiltnamiuose, kur kaupiasi drėgmė.

Staigūs temperatūros svyravimai – kai dieną šilta, o naktys vėsios, ant lapų susidaro kondensatas, kuris ir tampa grybelinių ligų priežastimi.

Tankus sodinimas – jei augalai pasodinti per arti vienas kito, o apatiniai lapai laiku nepašalinami, krūmo viduje kaupiasi drėgmė, suprastėja oro cirkuliacija ir ilgiau išsilaiko rasa.

Ekspertas pabrėžia, kad tai ypač aktualu šiltnamiuose, kur dėl prastos ventiliacijos susidaro palankios sąlygos ligoms vystytis. Žmonės neretai taupo vėdinimo sąskaita, o tai vėliau virsta daug didesnėmis išlaidomis ar net derliaus praradimu:

„Kai prasideda temperatūros šuoliai, ryte ant lapų susidaro kondensatas – rasa, kaip visi esame įpratę. Tai ir yra augalų grybelinių ligų priežastis. Šiltnamiuose kartais statomi ventiliatoriai lapams padžiovinti, o kai kalbame apie atvirą gruntą, pavyzdžiui, didelius laukus, ten jau reikia papildomai naudoti preparatus, kad būtų užtikrinta apsauga.“

Pasak eksperto, išgydyti augalą, kuris jau yra stipriai pažeistas, yra labai sunku. Dauguma preparatų nuo fitoftorozės pirmiausia veikia profilaktiškai. Todėl svarbiausia yra užkirsti kelią ligos atsiradimui, o ne kovoti su ja vėliau.

Kuo purkšti pomidorus nuo fitoftorozės – parduotuvėse prieinami preparatai

Geriausias fungicidas nuo fitoftorozės yra „Previcur“, jis laikomas vienu stipriausių.

Tačiau ekspertas pabrėžia, kad svarbu ne tiesiog pasirinkti vieną preparatą, o laikytis sistemingo požiūrio – kaitalioti priemones ir atlikti reguliarius profilaktinius purškimus:

„Jei suprantame, kad orai yra gana drėgni ir gali atsirasti fitoftorozė, verta iš anksto atlikti profilaktinį purškimą. Pavyzdžiui, jei praėjusiais metais pastebėjote, kad ši liga pas jus pasireiškė pirmosiomis birželio dienomis, padarykite išvadas. Kitais metais žinosite, kad tuo metu jūsų pomidorams gali pasireikšti pirmieji požymiai. Tai reiškia, kad likus 2–3 savaitėms reikia pradėti purškimą.“

Purškiama anksti ryte – kad preparatas spėtų išdžiūti per dieną, arba vakare, bet taip, kad augalai nakčiai liktų jau sausi.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad per ilgus lietus purškimai dažnai praranda efektyvumą – preparatas tiesiog nuplaunamas nuo lapų, net jei naudojamos paviršiaus aktyviosios medžiagos (lipnumą didinančios priemonės). Per dažnas purškimas taip pat nepageidaujamas: jis gali užkimšti natūralias augalo „poras“ ir sumažinti jo gebėjimą įsisavinti naudingas medžiagas. Taip pat nereikėtų savavališkai keisti dozavimo – bandymai „sustiprinti efektą“ didinant dozę gali tik pakenkti.

Liaudiškos priemonės nuo pomidorų fitoftorozės

Liaudiški kovos su fitoftoroze metodai egzistuoja, tačiau pats ūkininkas vertina juos atsargiai. Reikalas tas, kad liaudiški būdai gali tik iš dalies sulaikyti ligos vystymąsi, tačiau esant stipriam pažeidimui jie paprastai neduoda pakankamo efekto.

Tarp tokių metodų minėtini:

Pieno išrūgos – fitoftorozės grybelis blogai vystosi rūgščioje terpėje, o išrūgos padidina rūgštingumą augalų paviršiuje. Pomidorai laistomi išrūgų ir vandens tirpalu santykiu 1:1 arba 1:3, priklausomai nuo išrūgų rūgštumo.

Jodas – dažniausiai naudojamas kartu su išrūgomis (iki 5 lašų litrui), kad purškiant ant lapų susidarytų apsauginė plėvelė.

Pelenai – jie barstomi po krūmais arba naudojami kaip tirpalai laistymui.

„Šie metodai gali būti naudingi namų sąlygomis arba kaip papildoma priemonė, – sako specialistas. – Jei pasodinote, pavyzdžiui, 10 krūmelių, tuomet, žinoma, galima išbandyti ir liaudiškus metodus, pavyzdžiui, pabarstyti pelenų, mano močiutė taip pat taip darė. Ir dabar, kaip visi mėgsta sakyti, turėsite ekologiškai švarius produktus. Bet jei jų turite daug arba jei ūkininkas turi visą lauką, tai, žinoma, neįmanoma kiekvieno krūmo taip apdoroti.“

Anksčiau šie būdai buvo labai paplitę, ypač dėl riboto pramoninių priemonių pasirinkimo ir kitokių klimato sąlygų.

Ekspertas pabrėžia – veislės pasirinkimas nuo fitoftorozės neišgelbės: „Viskas priklauso būtent nuo veiksnių, lemiančių jos atsiradimą. Absoliučiai bet kuri veislė gali susirgti fitoftoroze. Vienais metais gali apsieiti be to, o kitais – susirgti.“

Pasak eksperto, svarbiausia yra sudaryti augalui tinkamas sąlygas:

Netankinti sodinimo.

Užtikrinti gerą vėdinimą.

Lieti prie šaknų, vengiant laistymo per lapus iš žarnos.

Laiku šalinti apatinius lapus geresnei oro cirkuliacijai.

Prireikus padžiovinti augalus specialiais motoriniais purkštuvais.

Efektą duoda tik kompleksinis požiūris.

Šaltinis: unian.net