Kompostas susidaro iš organinių atliekų veikiant aplinkai. Šiai trąšai reikia natūralios kilmės atliekų, vietos joms laikyti ir laiko joms suirti.
Komposto nauda
Kompostas papildo dirvožemį mikroelementais ir naudojamas dirvožemio struktūrai, drėgmei išsaugoti ir mulčiuoti. Savo veikimu šios trąšos nenusileidžia trąšoms, kurias galima nusipirkti parduotuvėje.
Kaip patiems pasigaminti komposto
Vieta kompostui. Geriau turėti medinę dėžę, pagamintą iš medžio be dažų ir lako. Gali tikti ir paprasta dirvoje iškasta komposto duobė. Patartina aplink duobę pastatyti užtvarines sieneles, kurios sulaikytų duobės turinį.
Kompostavimo produktai klojami sluoksniais - apačioje vaismedžių šakos, popieriaus ir lapų sluoksnis ir nupjautos žolės sluoksnis. Klodami sluoksnius laikykitės taisyklių: sausas atliekas kaitaliokite su drėgnomis, minkštas su kietomis. Taip užtikrinsite oro patekimą ir ventiliaciją, o tai pagreitins kompostavimo procesą.
Ant kiekvieno sluoksnio galima dėti kompostavimo procesą spartinančių medžiagų, pavyzdžiui, azoto priedų, žolėdžių gyvūnų mėšlo, augalų, pavyzdžiui, ankštinių augalų, dilgėlių, kiaulpienių, paprasto mėšlo ir net dirvožemio.
Kad viduje išsilaikytų šiluma, būtina fermentacijai, kompostą uždenkite audeklais, senais skudurais ir pan.
Keletą kartų per mėnesį komposto sluoksnius reikėtų apversti, kad turinys atsipalaiduotų ir būtų galima vėdinti. Jei lauke karšta ir sausa, kompostą reikėtų drėkinti laistant vandeniu.
Po kelių mėnesių dirvožemio kompostas bus paruoštas.
Ko negalima dėti į komposto dėžę
Kaulų - didelių ir kietų kaulų, paukštienos, mėsos ir žuvies atliekų, naminių gyvūnų išmatų.
Švieži lapai, daugiametės piktžolės.
Užkrėstų, vabzdžių pažeistų augalų ar šiukšlių.
Šviežias mėšlas.
Metalas, stiklas, guma, plastikas, polietilenas ir kitos neorganinės atliekos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą