Kokie vikšrai gyvena ant kopūstų?
Dažniausiai kopūstus pažeidžia kopūstinis baltukas, ropinis baltukas, kopūstinis pelėdgalvis ir kopūstinė kandis. Jie atrodo skirtingai, todėl svarbu atpažinti kenkėją:
Kopūstinio baltuko vikšras – stambus gelsvai žalias vikšras su juodais taškeliais ir geltonomis juostomis. Dažniausiai laikosi grupėmis ir nugraužia lapus, palikdamas tik stambesnes gyslas.
Ropinio baltuko vikšras – mažesnis, šviesiai žalios spalvos. Dažnai slepiasi po vieną ir gali graužti takelius kopūsto gūžės viduje.
Kopūstinio pelėdgalvio vikšras – didesnis, pilkai žalios arba rusvos spalvos. Jauni vikšrai graužia lapus, o suaugę gali patekti į gūžę ir palikti joje savo išskyrų.
Kopūstinės kandies vikšras – nedidelis žalias vikšras. Iš pradžių pažeidžia lapus iš vidaus, o vėliau gali sunaikinti augimo tašką, todėl gūžė normaliai nesusiformuoja.
Apžiūrint kopūstus svarbu tikrinti ne tik viršutinę lapų pusę, bet ir apatinę – būtent ten dažnai slepiasi kiaušinėliai ir jauni kenkėjai.
Kaip apsaugoti kopūstus nuo vikšrų?
Paprasčiausias būdas – neleisti drugiams ant lapų sudėti kiaušinėlių. Jaunus daigus iškart po pasodinimo galima uždengti plonu agrodangalu arba specialiu tinklu. Kraštus būtina gerai pritvirtinti, kad vabzdžiai nepatektų po danga.
Taip pat reguliariai apžiūrėkite augalus ir iškart pašalinkite pastebėtus kiaušinėlius bei vikšrus.
Šalia kopūstų galima sodinti stipraus kvapo augalus, pavyzdžiui, krapus, pankolius, petražoles, mėtas, kalendras, salierus, medetkas ar nasturtes. Jie negarantuoja visiškos apsaugos, tačiau gali padaryti lysvę mažiau patrauklią drugiams.
Kaip atsikratyti vikšrų ant kopūstų?
Jeigu kenkėjų nedaug, nereikėtų iškart griebtis cheminių preparatų. Pirmiausia vikšrus galima surinkti rankomis ir augalus apdoroti vienu iš naminių tirpalų.
Liaudiškos priemonės nuo vikšrų
Pelenai ir tabako dulkės – sumaišomi maždaug lygiomis dalimis ir apibarstomi drėgni lapai. Po lietaus procedūrą reikia pakartoti.
Česnakų antpilas – apie 200 g česnako skiltelių arba 300 g česnakų žiedstiebių susmulkinti, užpilti 10 l vandens ir palaikyti parą. Nukošus tirpalu purkšti augalus.
Svogūnų lukštų antpilas – trečdalį trijų litrų stiklainio pripildyti lukštų, užpilti 2 l vandens ir palaikyti apie dvi paras. Tada nukošti, papildyti vandeniu iki 4 l ir įdėti šiek tiek muilo.
Pomidorų lapų antpilas – 4 kg šviežių arba 2 kg džiovintų lapų užpilti 10 l vandens, virti apie 30 minučių, atvėsinti ir praskiesti vandeniu santykiu 1:3. Geresniam sukibimui galima įdėti muilo.
Pelynų nuoviras – susmulkintą žolę užpilti vandeniu, palaikyti apie tris paras, tada pavirti maždaug 30 minučių ir nukošti.
Garstyčios ir aitriosios paprikos – 100 g garstyčių miltelių užpilti 10 l vandens. Paprikų tirpalui galima naudoti apie 100 g šviežių arba 50 g džiovintų ankščių litrui vandens, vėliau praskiesti.
Taip pat galima naudoti kraujažolių ar ramunėlių antpilus arba lapus apibarstyti sodos ir miltų mišiniu.
Purkšti daržoves geriausia sausu, apsiniaukusiu oru arba vakare, kai nėra kaitrios saulės. Tirpalas turi patekti ne tik ant viršutinės, bet ir ant apatinės lapų pusės.
Kada verta rinktis specialius preparatus?
Liaudiškos priemonės reikalauja reguliarumo. Jeigu po kelių apdorojimų vikšrų nemažėja, o pažeidimai toliau plinta, galima rinktis veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, biologinius preparatus su Bacillus thuringiensis.
Svarbu, kad konkretus preparatas būtų registruotas ir tinkamas naudoti kopūstams Lietuvoje, o prieš naudojimą būtina vadovautis etiketėje nurodyta norma, apdorojimų skaičiumi ir laukimo laikotarpiu.
Svarbiausia prevencija – reguliariai apžiūrėti kopūstus, ypač apatinę lapų pusę, o pastebėtus kenkėjus pašalinti kuo anksčiau. Po derliaus nuėmimo taip pat verta pašalinti augalų liekanas ir nepalikti lysvėse kryžmažiedžių šeimos piktžolių, kuriose gali išlikti kenkėjai.
Šaltinis: unian.net
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą