margutės

Norite išskirtinio gėlyno? Margutės jūsų sode - įspūdingi žiedai be sudėtingos priežiūros

Šios ryškios ir įspūdingos gėlės lengvai gali tapti pagrindiniu gėlyno akcentu. Tuo pačiu jos stebėtinai nereiklios ir puikiai prisitaikiusios prie vidutinio klimato, todėl jas sėkmingai gali auginti net pradedantieji sodininkai.

 

Margutės (lot. Fritillaria) – tai ryškios ir įspūdingos gėlės, kurios lengvai tampa pagrindiniu gėlyno akcentu. Jos stebėtinai nereiklios ir puikiai prisitaikiusios prie vidutinių platumų klimato, todėl jas užauginti pavyks net pradedančiajam sodininkui.

Nors egzotiška išvaizda gali sudaryti įspūdį, kad margutėms reikia nuolatinio dėmesio, iš tiesų tai vienas dėkingiausių augalų. Jos sėkmingai auga ir žydi net tada, kai pastangų įdedama minimaliai. Pridėkite prie to didelę veislių bei spalvų įvairovę ir taps aišku, kodėl sodininkai taip mėgsta šią kultūrą.

Auginimo ypatumai

Laukinėje gamtoje margutės auga vidutinio klimato juostoje, kur vasaros nėra karštos, o žiemos – šaltos. Augalas visiškai nereiklus: pakanka reguliariai laistyti, patręšti 1-2 kartus per sezoną ir kasmet iškasti svogūnėlius džiovinimui.

Dažniausiai gėlynuose matoma aukšta ir stotinga imperatoriškoji margutė, pasižyminti ugnine oranžine spalva. Tačiau dauguma kitų rūšių yra žemesnės, turinčios būdingą „margą“ raštą, už kurį ir gavo savo pavadinimą. Visas margutes vienija ankstyvas žydėjimas – balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, kartu su narcizais ir tulpėmis. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, paprastoji margutė (šachmatinė), žydi kiek vėliau – birželio pradžioje.

Svarbu: Dauguma margučių yra nuodingos žmonėms ir gyvūnams. Augalo sultims patekus ant gleivinės ar į vidų, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Todėl jas rekomenduojama sodinti vaikams ir augintiniams nepasiekiamose vietose, o dirbti su jomis – mūvint pirštines.

Kaip sodinti

Vietos pasirinkimas

Margutės mėgsta gerai drenuotą dirvą, kurioje nesilaiko drėgmė. Dirvožemis turi būti derlingas, neutralaus pH lygio. Jei žemė skurdi, likus 2-3 savaitėms iki sodinimo, ją reikia pagerinti humusu, superfosfatu, kaliu ir medžio pelenais.

Rinkitės saulėtą vietą, nors margutės pakenčia ir lengvą pusšešėlį. Tamsiose žemumose jų sodinti neverta – ten jos gali augti, bet tikrai nežydės. Taip pat vieta turėtų būti apsaugota nuo vėjo, kad gūsiai nesulaužytų trapių stiebų su sunkiais žiedais.

Kada sodinti

Geriausias laikas – rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia. Svarbu, kad po pasodinimo augalas turėtų 3-4 savaites šilumos (ne žemesnės kaip +5 laipsniai) įsišaknijimui. Per anksti sodinti taip pat nepatartina, nes svogūnėlis gali pradėti augti ir neišgyventi žiemos. Jei rudenį nespėjote, pavasarinis sodinimas galimas, tačiau tą sezoną gėlės nežydės.

Sodinimo eiga

Atviro grunto paruošimas: Iškaskite duobes kas 15-30 cm. Duobės gylis ir plotis turi būti 3 kartus didesnis už svogūnėlio skersmenį.

Drenažas: Dugne užpilkite šiek tiek smėlio. Jei dirva sunki, galite įberti keramzito ar skaldytų plytų.

Svogūnėlio dėjimas: Dėkite svogūnėlį į duobę. Jei jis turi įdubimą viršuje, geriau jį šiek tiek paversti ant šono, kad viduje nesikauptų vanduo ir nekiltų puvimo pavojus.

Užkasimas: Užberkite žeme, lengvai suspauskite ir gausiai palaistykite. Papildomai galima mulčiuoti.

Priežiūra

Laistymas ir tręšimas: Reguliariai laistykite tik sausros metu (1-2 kartus per savaitę). Pavasarį augalui paprastai pakanka tirpstančio sniego drėgmės. Po žydėjimo laistymą tęskite iki svogūnėlių iškasimo, bet rečiau (kartą per 2-4 savaites). Tręškite du kartus: balandžio pabaigoje (kompleksinėmis trąšomis) ir po žydėjimo (fosforo ir kalio mišiniu).

Apsauga: Margutės atsparios daugumai infekcijų, tačiau bijo grybelio, kuris atsiranda dėl per didelės drėgmės. Jei pastebėjote puvinį, svogūnėlį reikia iškasti, nuvalyti, dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu ir gerai išdžiovinti. Pavojingiausias kenkėjas – lelijinis lapgraužis (ryškiai raudonas vabalas). Jį pastebėjus, reikia nedelsiant surinkti rankomis arba naudoti insekticidus.

Svogūnėlių iškasimas

Liepos pradžioje, kai lapai pagelsta, o stiebas pradeda nykti, svogūnėlius reikia iškasti. Imperatoriškosioms margutėms tai privaloma daryti kasmet, smulkesnėms rūšims – kas 3-5 metai.

Iškastus svogūnėlius nuvalykite, apžiūrėkite ir laikykite šiltoje (+25…+30 laipsnių), tamsioje ir sausoje patalpoje iki rudens sodinimo. Tai būtina, kad svogūnėlis subrandintų žiedinius pumpurus kitiems metams.

Kodėl margutės nežydi?

Per mažas svogūnėlis: Jis dar neturi pakankamai energijos žiedams.

Netinkamas sodinimo gylis: Per giliai pasodintas ūglis sunkiai skverbiasi į paviršių.

Neiškasami svogūnėliai: Aukštaūgės veislės be kasmetinio poilsio šilumoje pradeda nykti.

Šaltos žiemos: Esant besniegei žiemai, dirva gali per giliai įšalti, todėl rudenį rekomenduojama mulčiuoti 20-30 cm sluoksniu.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder