Pavasaris sode prasideda... rugpjūtį! Pats metas rūpintis būsimu derliumi

Tačiau kasdienės veiklos šurmulyje turėtumėte rasti laiko pasirūpinti vaismedžiais ir uogakrūmiais.

Juk jau dabar, vasaros pabaigoje, gula kitų metų derlius.

Kad uogakrūmiai ir vaismedžiai kasmet džiaugtųsi geru derliumi ir augtų sveiki, jie turi gauti visavertę mitybą ir laiku apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų. 

Būtent vasaros pabaigoje reikia pasirūpinti sodo augalais: tręšti, purenti kerus, šalinti augalų liekanas. 

Tai padės išsaugoti sodo sveikatą ir palengvins karštas pavasario dienas.

Medžių ir krūmų tręšimas

Sezono pabaigoje visuose vaisius vedančiuose augaluose padidėja fosforo ir kalio poreikis, kurie lemia vaisių skonį ir galiojimo laiką, augalų atsparumą ligoms, taip pat sėkmingą pasiruošimą žiemai ir kitiems metams. 

Sodo tręšimas rugpjūtį padeda vaismedžiams ir uogakrūmiams atsigauti po derliaus nuėmimo ir užmegzti daugiau vegetatyvinių pumpurų kitam sezonui.

Po vaismedžiais ir uogakrūmiais 1 kv. m ploto įberkite 30 g kalio sulfato ir 50 g superfosfato, taip pat kompleksinių trąšų. 

Be to, puikus pašaras bus pelenų antpilas (2 puodeliai 10 litrų vandens).

Mineralinės trąšos įterpiamos palei šakniavaisių rato kraštą: ten, kur yra medžio įsiurbiamosios šaknys. Ištirpusios trąšos pilamos į šią zoną arba įterpiamos į žemę sausu pavidalu, po to laistomos.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti stambiavaisėms sodo braškėms arba žemuogėms. 

Tiek vaismedžių krūmus, tiek tuos augalus, kurie dar veda vaisius, reikėtų tręšti kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis visą spektrą makro- ir mikroelementų ir daug kalio.

Puikus variantas braškių šėrimui rugpjūtį bus kompleksinės organomineralinės trąšos, į kurių sudėtį įeina ne tik pagrindiniai makro- ir mikroelementai, bet ir huminės medžiagos, ištrauka iš arklių komposto. 

Jei dirva tarpueiliuose supuolusi, į lysvę įterpkite komposto arba subrendusio humuso. Tai suteiks papildomų maisto medžiagų, padidins dirvožemio mikrobiologinę įvairovę ir padės apsaugoti braškių šaknis nuo šalčio žiemą.

Surinkite nukritusius vaisius

Obuoliams, kriaušėms, slyvoms, abrikosams nokstant dalis vaisių visada nukrenta. 

O prieš sodininkus sezono pabaigoje iškyla sudėtinga užduotis - atsikratyti nukritusių vaisių. 

Gerus ir sveikus vaisius galima supjaustyti ir perdirbti, gaminti uogienes, sultis ir kitus preparatus žiemai. O supuvusius nukritusius vaisius galima dėti į komposto krūvą arba į šiltos lysvės dugną.

Neverta pūvančių vaisių palikti ant žemės, nes vaisių puvinio sporos puikiai žiemoja nukritusiuose vaisiuose, o musių lervos, patekusios iš nukritusių vaisių, grįžta į medžius.

Todėl gausaus vaisių derėjimo laikotarpiu turėtumėte periodiškai prieiti prie medžių ir surinkti nukritusius vaisius, o nuo šakų pašalinti supuvusius vaisius, nes jie yra infekcijos šaltinis.

Jei nukritusius vaisius reguliariai dedate į komposterį, komposto duobę ar krūvą, kiekvieną vaisių sluoksnį būtinai uždenkite kitomis organinėmis medžiagomis: durpėmis, kompostu, pjuvenomis, šienu, piktžolėmis, nupjauta žole. 

Nukritę vaisiai neturėtų gulėti svetainėje be pastogės, nes pritraukia vabzdžius.

Kadangi nukritę vaisiai greitai suyra, juos galima užkasti bet kurioje laisvoje lysvėje arba aplink uogakrūmius ir taip juos papildomai pamaitinti. 

Tam iškaskite ne mažesnę kaip 30 cm gylio tranšėją, sudėkite į ją obuolius ir kriaušes (iki 15 cm sluoksniu), lengvai supjaustykite, pabarstykite pelenais arba fosforo miltais, o tada užberkite žemėmis, užpilkite EM preparato arba kompostavimo greitintuvo tirpalu ir rudenį pasėkite sideratų.

Sutvarkykite medžius

Šaknų ratas - tai žemės plotas po medžiu ar krūmu, kuris yra maždaug lygus šaknų sistemos ir lajos skersmeniui. 

Krūmo rato suformavimas padeda užtikrinti augalo priežiūrą, efektyviau tręšti ir laistyti.

Jei krūmo rate neauga dekoratyviniai augalai, vasarą būtina šaknų zonoje išpurenti dirvą, pašalinti daugiametes piktžoles, kurios atima dalį maistinių medžiagų, ir tada tinkamai patręšti. 

Purenant krūmų ratą, medžių ir krūmų šaknys gauna deguonies, padeda atsikratyti kai kurių kenkėjų, pavyzdžiui, gegužvabalių lervų, kurios padaro daug žalos sodo augalams.

Patyrę sodininkai rekomenduoja krūmų išlaisvinimą derinti su tręšimu, laistymu ir vėlesniu mulčiavimu. Dirvą po medžiais ir krūmais galima mulčiuoti kompostu, pernykštėmis pjuvenomis, medžio drožlėmis, skiedromis, žieve, spygliuočių krituliais.

Galima derinti kelis sluoksnius: pavyzdžiui, iš pradžių atvežti komposto, paskui - pernykščių pjuvenų sluoksnį.

Mulčiavimas leidžia gerokai sumažinti piktžolių kiekį medžių lajose ir rečiau laistyti medžius. 

Mulčio sluoksnis taip pat padeda stabilizuoti žemės temperatūrą: ji lėtai įšyla ir lėtai atvėsta, neperkaista nuo kaitrių saulės spindulių ir išlaiko šilumą šaltuoju metų laiku. 

Be to, po mulčio sluoksniu pagerėja dirvožemio struktūra. Ji tampa puri ir erdvi, joje aktyviai dirba sliekai, dauginasi naudingi dirvožemio mikroorganizmai.

Jei nesate mulčiavimo šalininkas, po sodo medžiais ir krūmais, taip pat tarp sodo braškių eilių galite sėti sideratus: pavyzdžiui, baltąsias garstyčias. 

Šis augalas atbaido gegužraibių lervas ir puikiai gydo dirvožemį.

Atlikite genėjimą

Vasarinis sodo genėjimas suteikia galimybę sumažinti ligų plitimą ir nukreipti maistines medžiagas tinkamų ūglių vystymuisi. Apžiūrėkite medžius, krūmus ir pašalinkite visus sausus, nulūžusius ir ligotus ūglius. 

Taip pat reikėtų nupjauti šakas, kurios kryžiuojasi, liečiasi ir trinasi viena į kitą, nes dėl to anksčiau ar vėliau bus pažeista žievė. Taip pat pašalinkite silpnas ir plonas šakas, kurios auga į vidų ir storina vainiką.

Vasaros genėjimo metu taip pat galite pašalinti tuos ūglius, kurie nereikalingi skeletinėms ir pusiau skeletinėms šakoms formuoti (pirmiausia konkurentus, vilkus). 

Taip pat būtina išpjauti jaunus ūglius, kurie greitai atauga po vainiko sumažinimo. Jei redukcija buvo stipri, tokių ūglių susiformuoja daug. Plonus žolinius ūglius, kurie dar netapo sumedėję, galima tiesiog nulaužti.

Visai nebūtina vasaros genėjimo metu šalinti visus nereikalingus ūglius ir trumpinti metinio prieaugio, kad būtų apribotas medžio augimas. Vainiko formavimą galima atidėti iki pavasario, o sezono pabaigoje apsiriboti tik sanitariniu genėjimu, ypač regionuose, kuriuose žiemos šaltos.

Apsaugokite sodą nuo ligų ir kenkėjų

Visą vegetacijos sezoną absoliučiai visų augalų apsaugai nuo ligų galima naudoti biologinius preparatus.

Medžius ir krūmus biopreparatų tirpalais reikia purkšti reguliariai, kas 7-10 dienų. Tai padės išsaugoti augalų sveikatą, sustiprins jų imunitetą, taip pat pagerins dirvožemį.

Apsaugoti sodą nuo amarų, kandžių ir kitų kenkėjų vaisių nokimo laikotarpiu padės biologiniai insekticidai. 

Jei sodo augalai kasmet kenčia nuo vaisių puvinio, įvairių dėmėtligių, po derliaus nuėmimo sodą reikėtų apdoroti vario preparatais arba sisteminiais fungicidais. 

Rugpjūtį, kai daugelis medžių dar „apkrauti“ vaisiais, nepamirškite įrengti atramų skeletinėms šakoms - kitaip jos gali lūžti nuo derliaus svorio.

Jei oras karštas, o kritulių mažai, sodą laistykite pagal poreikį. Sezono pabaigoje svarbu pasirūpinti savo žaliaisiais augintiniais, kad jie atgautų jėgas sėkmingai žiemai.