Svarbų vaidmenį atlieka tinkamas tręšimas, ypač tuo metu, kai augalas pradeda krauti žiedinius pumpurus. Kalis yra vienas svarbiausių elementų, darančių įtaką žiedynų skaičiui, jų dydžiui ir žydėjimo trukmei.
Patyrę gėlių augintojai žino paprastą paslaptį: tinkamos trąšos gali gerokai paskatinti pelargonijos žydėjimą. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į kitus priežiūros veiksnius.
Vešlus pelargonijos žydėjimas tiesiogiai priklauso nuo kalio kiekio dirvožemyje. Šis elementas aktyviai dalyvauja formuojantis žiediniams pumpurams, padeda išauginti tvirtus žiedynus ir ilgiau išlaikyti dekoratyvią augalo išvaizdą. Trūkstant kalio, pelargonija gali auginti daug žaliosios masės, tačiau žydėti menkai arba visai nekrauti pumpurų.
Specialistai rekomenduoja naudoti kalio monofosfatą – trąšą, kurioje kalio yra ne mažiau kaip 30 proc. Ši trąša laikoma viena veiksmingesnių žydėjimui skatinti.
Kaip paruošti trąšų tirpalą?
Specialių įgūdžių nereikia. Į 5 litrus vandens įberkite 1 arbatinį šaukštelį kalio monofosfato ir gerai išmaišykite, kol kristalai visiškai ištirps.
Paruoštu tirpalu augalą laistykite tik prie šaknų, stengdamiesi, kad jo nepatektų ant lapų ir stiebų. Tręšti rekomenduojama pradėjus formuotis pumpurams, kai pasirodo pirmieji žiediniai pumpurai. Dėl gerai išsivysčiusios šaknų sistemos maistinės medžiagos greitai pasiskirsto po visą augalą.
Kalio trąšų poveikis gali būti pastebimas jau po kelių dienų: pumpurai pradeda vystytis aktyviau, žiedynai tampa didesni ir ryškesni, o žydėjimo laikotarpis pailgėja. Augalas lengviau ištveria intensyvų žydėjimo etapą ir mažiau išsenka.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad kalio monofosfatas nėra vienintelė vešlaus pelargonijos žydėjimo sąlyga. Geriausių rezultatų galima pasiekti derinant kelis priežiūros būdus.
Pavasarį reikia azoto, vėliau – daugiau kalio
Pavasarį pelargonijai reikia azoto, kad ji augintų žaliąją masę ir suformuotų tvirtus ūglius. Tačiau vos pradėjus formuotis pumpurams, azoto trąšų kiekį reikėtų sumažinti.
Azoto perteklius skatina augalą leisti vis daugiau lapų, o žydėjimas tampa ne toks gausus. Šiuo laikotarpiu svarbesniu maistiniu elementu tampa kalis. Tinkamai parinkus trąšas pagal augalo vystymosi etapą, galima pasiekti kur kas gausesnį žydėjimą.
Pelargonijai būtina pakankamai šviesos
Apšvietimas taip pat labai svarbus. Pelargonija mėgsta ryškią šviesą ir kasdien turėtų gauti maždaug 6–8 valandas saulės šviesos.
Trūkstant šviesos, ūgliai pradeda tįsti, lapai tampa blyškesni, o žiedinių pumpurų susidaro gerokai mažiau. Jei langai orientuoti į šiaurę arba natūralios šviesos nepakanka, galima naudoti augalams skirtas lempas.
Tinkamas apšvietimas kartu su kalio trąšomis sudaro palankias sąlygas gausiam pelargonijos žydėjimui.
Neperlaistykite
Laistymui taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį. Pelargonija lengviau ištveria trumpalaikę sausrą nei nuolatinę drėgmę.
Laistykite tik tada, kai viršutiniai 2–3 centimetrai dirvožemio pradžiūsta. Po laistymo iš vazono padėklo susikaupusį vandenį reikėtų išpilti, kad nepradėtų pūti šaknys.
Vandens sąstingis ypač pavojingas žydėjimo metu, kai augalas nusilpsta ir tampa jautresnis grybelinėms ligoms.
Pašalinkite nuvytusius žiedynus
Reguliarus nužydėjusių žiedynų pašalinimas skatina naujų pumpurų formavimąsi. Augalui eikvojant jėgas sėkloms subrandinti, žydėjimas gali sulėtėti arba visai sustoti.
Paprastas nužydėjusių žiedynų pašalinimas padeda nukreipti augalo energiją į naujų žiedų formavimą. Be to, tai padeda išlaikyti tvarkingą krūmelio išvaizdą ir sumažina ligų riziką.
Per didelis vazonas gali trukdyti žydėjimui
Vazono dydis taip pat turi įtakos žydėjimo intensyvumui. Per dideliame vazone augalas daugiausia energijos skiria šaknims, kurios stengiasi užpildyti visą dirvožemio tūrį. Dėl to žiedinių pumpurų formavimasis gali sulėtėti.
Optimalus vazonas yra toks, kuriame šaknys užpildo didžiąją dalį vazono, tačiau nėra pernelyg suspaustos. Periodiškas persodinimas į šviežią ir purią žemę suteikia augalui reikalingų maistinių medžiagų ir padeda išlaikyti gerą jo būklę.
Lengvas genėjimas taip pat padeda atjauninti krūmelį ir skatina naujų ūglių augimą – būtent ant jų vėliau formuojasi žiedynai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą