Piktožių kaimo ūkininkas skina pirmuosius smidrus

Pasiilgę lietuviškų smidrų juos graibsto pirkėjai, viešojo maitinimo įmonės. „Anksčiau jie augo močiučių darželiuose, buvo gėlių puokščių dekoras, o dabar smidrus valgome“, – šypsojosi netradicinių daržovių augintojas.

Derlius prasidėjo

Šis pavasaris nepalankus smidrų augintojams – balandį užgriuvus trumpalaikei šilumos bangai, tuoj prasidėjo šalnos, pakandusios iš žemės lendančius ankstyvųjų daržovių ūglius.

Tačiau penktus metus jas Piktožių kaime auginantis R. Rezgevičius nenusivylė, nes visada smidrus pradeda skinti gegužės mėnesį. „Esame arčiau jūros, smidrų laukas atviroje, vėjuotoje vietoje – čia vėliau prasideda smidrų derlius nei kitose seniūnijose“, – sakė smidrų ūkio „Prūsų dirvos“ šeimininkas. Šį pavadinimą įkvėpė istorinis faktas, jog netoliese buvęs

Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos pasienis.

Pirmąjį derlių Rezgevičiai nuskynė prieš kelias dienas ir pateikė viešojo maitinimo įmonėms, į namus atvyksta lietuviškų smidrų pasiilgę pirkėjai, iš lūpų į lūpas perduodantys apie čia be trąšų auginamas daržoves. Pirmieji smidrai, kaip ir uogos, brangesni: pusė kilogramo kainuoja 5–6 eurus.

Gausus jų derlius bus artimiausiomis savaitėmis. Per trumpą smidrų sezoną nuo gegužės iki birželio vidurio ūkininkas tikisi jų priskinti apie toną.

Pasodino hektarą

Klaipėdiškis R. Rezgevičius, su šeima nusprendęs įsikurti Piktožių kaime, ryžosi išbandyti ūkininkavimą – prieš 5 metus pasisodino pirmuosius arus smidrų. „Anksčiau jie augo močiučių darželiuose, šakeles komponavo gėlių puokštėse, o dabar valgome“, – šypsojosi „Prūsų dirvų“ savininkas.

Per tą laiką šiame ūkyje netradicinių daržovių plotas padidėjo iki hektaro – čia pasodinta 13 tūkst. smidrų daigų, augina net keturių veislių. R. Rezgevičius abejoja, ar didins jų plotą, nes trūksta laisvos žemės.

„Tai ne pagrindinis mūsų šeimos pragyvenimo šaltinis – tai miestiečio bandymas ūkininkauti, – nuotaikingai dėstė Piktožių kaimo naujakurys. – Sukūrėme darbo vietą – įsigijome smidrų paruošimo pakavimui įrangą – nebereikės jų plauti ir rūšiuoti rankomis.“

Visgi skinti tenka rankomis – tik užsienyje yra matęs, kad dideliuose smidrų laukuose jie sudorojami technika.

Augina ekologiškai

Atvykę į ūkį pirkti smidrų pirkėjai neretai nori pamatyti, kur jie auga. „Neturiu ekologinio ūkio sertifikato, bet auginu ekologiškai, – patikino R. Rezgevičius. – Žmonės patys įsitikina pamatę, kad tarp smidrų tarpsta ir piktžolės – neišnaikintos chemikalais.“

R. Rezgevičius sakė norėjęs suburti smidrų augintojus ir kartu pristatyti didelius kiekius šių lietuviškų daržovių į prekybos centrus, bet susikooperuoti nepasisekė, nes ūkininkus baugina įsipareigojimai ir kitos priežastys.

„Kol kas viską parduodame iš namų – apie savo ūkį informuojame feisbuko paskyroje, tinklalapyje „Prūsų dirvos“. Sulaukiame užsakymų ir vežame į namus, viešojo maitinimo įstaigas“, – kalbėjo ūkininkas.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aurelijos Latakienės, 2023 m. deklaracijų duomenimis, rajone smidrus augina 5 ūkininkai – nuo keliolikos arų iki pusantro hektaro. Jų bendras plotas – 3,04 ha. Ar ši daržovė populiarėja, paaiškės liepos mėnesį, pasibaigus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui.