Piktžolės ir pūvantys obuoliai gali būti naudingi: kaip pasigaminti karštojo komposto

Karštajam kompostavimui reikės žaliųjų ir rudųjų augalinių atliekų.

„Prie žaliųjų augalinių atliekų priskiriama nupjauta arba išravėta žolė, daržo augalų lapai ir stiebai. Galima naudoti ir nukritusius obuolius. Rudosios augalinės atliekos – tai šiaudai, nukritę lapai, medžių žievė ir medžio skiedros. Komposto krūvos apačioje dedame stambias augalines atliekas. 

Tai gali būti po uogakrūmių genėjimo likusios šakos arba stambesnės augalų dalys. Toliau maždaug 20 centimetrų sluoksniais dedame rudas ir žalias augalines atliekas. Taip kartojame, kol krūva prisipildo iki viršaus“, – paaiškino sodininkas.

Sodininkas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią detalę:

„Komposto krūva turi būti tam tikro dydžio, kad joje galėtų pakilti temperatūra. Jos aukštis turi būti ne mažesnis kaip metras, o plotis – maždaug du metrai iš dviejų.“

Kaip pakelti komposto temperatūrą?

Kitas etapas – suaktyvinti skilimo procesą ir pakelti temperatūrą.

„Tam naudojame azoto trąšas. Galima naudoti amonio salietrą, karbamidą ar kitas azoto trąšas, taip pat mėšlo arba vištų mėšlo užpilą. Paimame stiklinę bet kokių azoto trąšų ir ištirpiname 10 litrų vandens. Tolygiai palaistome komposto krūvą. Iš viršaus uždengiame plėvele. Geriausia naudoti tamsią ir storą plėvelę.

Maždaug po penkių dienų komposto krūvoje temperatūra labai pakyla. Šiuo metu ją reikia šiek tiek sumažinti. Todėl nuimame plėvelę, komposto krūvą perkasame ir paliekame kelioms valandoms pravėdinti. Tuomet vėl uždengiame plėvele. Galiausiai plėvele uždengta komposto krūva laikoma maždaug mėnesį. Po 1–1,5 mėnesio gauname paruoštą kompostą, kurį galima naudoti sode ir darže“, – pridūrė sodininkas.