Sodininko klaidos žiemą: kurių augalų niekada nereikėtų genėti sausį?

Pasak specialisto, šiuo metu tinkamas laikas atjauninti tik obelis ir kriaušes. Tačiau visiems kaulavaisiams – slyvoms, vyšnioms, persikams – žieminis genėjimas yra pavojingas. Dirbant su šiomis kultūromis per šalčius, smarkiai padidėja rizika užkrėsti vaismedžius bakteriniu vėžiu arba sidabralige. Šios infekcijos gali ne tik sustabdyti augimą, bet ir visiškai sunaikinti medį. Geriausias laikas formuoti kaulavaisių lają yra vasaros vidurys, kai vyrauja šilti ir sausi orai.

Draudimai galioja ir dekoratyviniams gluosniams bei seduloms. Nors viešuosiuose parkuose jie dažnai genimi žiemą, S. Eade’as pabrėžia: ankstyvas pjovimas susilpnina augalą ir neleidžia jam normaliai atsistatyti. 

Panaši rizika kyla ir daugumai visžalių krūmų. Jie neturi tokių energijos atsargų kaip lapuočiai medžiai, todėl genėjimas šaltuoju sezonu gali atimti jėgas, reikalingas pavasariniam startui. Net jei per atšilimą pasirodytų jauni ūgliai, vėlyvosios šalnos juos neabejotinai sunaikintų.

Tarp nedaugelio išimčių minima mahonija. Jei ji jau peržydėjo ir atrodo netvarkingai, ją galima apkarpyti būtent dabar, kad būtų skatinamas kitų metų pumpurų krovimas. Taip pat vertėtų susilaikyti nuo rožių genėjimo: dauguma jų žiedus krauna ant praėjusio sezono ūglių, todėl pernelyg didelis žieminis „valymas“ paliks sodą be žiedų.

Atskira kategorija – Viduržemio jūros regiono augalams: rozmarinas, čiobrelis ir levanda. Nors sausį jos gali atrodyti apšiurusios, ekspertas primygtinai reikalauja jų neliesti. Bet koks pjūvis šaltuoju periodu gali lemti medienos nušalimą ir augalo žūtį pavasarį.