Vasarį orchidėjai būtina: floristų paslaptis, kuri „pažadina“ augalą – kaimynai mirs iš pavydo

Orchidėja – tropinis augalas, tačiau gamtoje ji negyvena nuolatinėje šilumoje. Jos vystymosi ciklas susijęs su temperatūros ir drėgmės pokyčiais. Kai šių svyravimų nėra, augalas toliau auga, bet nepradeda žydėti. Bute jam dažnai sukuriama per daug stabili aplinka.

Temperatūros skirtumas kaip signalas žydėti

Floristai aiškina, kad žiedynkočio formavimuisi orchidėjai reikia skirtumo tarp dienos ir nakties temperatūros. Pakanka 5–7 laipsnių skirtumo. Dieną augalas gali būti 22–25 °C temperatūroje, o naktį – 16–18 °C. Būtent tokios sąlygos duoda orchidėjai „signalą“ žydėti.

Praktiškai tai pasiekiama paprastai: naktį vazonas statomas arčiau vėsaus lango arba kambarys išvėdinamas. Po 3–6 savaičių augalas dažnai suformuoja žiedynkotį. Toks būdas naudojamas net šiltnamiuose.

Laistymas ir šviesa

Antroji dažna priežastis – perteklinė drėgmė. Orchidėja netoleruoja nuolat šlapio substrato. Jos šaknys tarp laistymų turi išdžiūti. Vidutiniškai laistoma kartą per 7–10 dienų, orientuojantis į šaknų būklę. Ne mažiau svarbi ir šviesa. Orchidėjai reikia ryškios, bet išsklaidytos šviesos bent 10–12 valandų per dieną. Ant šiaurinių palangių jai dažnai per tamsu, todėl žiemą naudojamos fito lempos.

Specialistai pabrėžia, kad pačios trąšos savaime žydėjimo nesukelia. Be tinkamų sąlygų jos skatina tik lapų augimą. Orchidėja pirmiausia reaguoja į aplinką – kai ši priartėja prie natūralios, augalas žydi kur kas noriau.