Vasaros karaliai bijūnai

Kenkia drėgmės perteklius

Lietuvoje paplitę bijūnai – ne tik gražūs, bet ir gydomųjų savybių turintys augalai. Be to, žmonės bijūnus mėgsta ir dėl to, kad vienoje vietoje jie gali augti labai ilgai. Tinkamai parinktoje vietoje prižiūrimas bijūnas gali augti 20–30, o kartais – net 50 metų.

Norint užsiauginti bijūnų reikėtų nesirinkti žemų vietų, kur sniegui tirpstant ar lietingu laikotarpiu žemė užmirksta, užsistovi vanduo. Dėl drėgmės pertekliaus šiuos augalus dažnai užpuola puvinys. Geriausia juos sodinti lengvo priemolio, su giliu podirviniu vandeniu, derlingoje, nerūgščioje ir giliai įdirbtoje dirvoje.

Kadangi bijūnai labai ilgai auga nepersodinti, prieš sodinant reikia labai kruopščiai paruošti duobę, pasirūpinti trąšomis. Tinkamiausias metas persodinti bijūnus – rugpjūčio antroji pusė ir rugsėjo pradžia. Šie augalai mėgsta saulėtą vietą – ūksmėje auginami nežydi arba žydi labai menkai.

Sodinimo metais geriau laikyti juodą pūdymą ir stengtis naikinti piktžoles. Jei bijūnai nežydi, kerą reikia rudenį iškasti, padalyti į keletą dalių, jei yra pakankamai žiedpumpurių, ir persodinti.

Pagrindinė bijūnų ligų priežastis – užsistovėjęs vanduo. Kadangi būna atšilimų ir atšalimų, puviniai pažeidžia ne tik šaknis, bet ir pereina į lapus, paskui – į žiedus, ir augalas nežydi.

Sodinimas

Kai nėra lietaus, bijūnus būtina palaistyti. Šioms gėlėms daugiau drėgmės reikia rudeniop, kai pradeda formuotis kitų metų žydėjimo pumpurai. Jei lietaus trūksta, reikėtų laistyti gausiai, išpilti 2–4 kibirus vandens ant vieno kero, tada kitais metais bijūnas gražiai žydės.

Sodinant į duobes reikia įdėti pakankamai trąšų, komposto žemės ir molio. Duobės turėtų būti 60–70 cm gylio. Kad ant šaknų neslūgsotų vanduo, reikėtų padaryti drenažą – užpilti rupesnio žvyro ar smėlio. Taip pat rekomenduojama į kiekvieną duobę įberti apie 200 g kaulų miltų, iki 200 g superfosfato, kalio chlorido. Augalas toje pat vietoje augs ilgai, todėl reikėtų, kad tam tikrų maisto medžiagų pakaktų ilgesniam laikui.

Nerekomenduojama bijūnų sodinti arti vienas kito – tarp krūmų turėtų būti bent jau 1 m atstumas. Dar reikia paminėti sodinimo gylį. Vieni pasodina juos per aukštai, todėl iškyla pumpurai, o kiti – per giliai. Virš žiedinių pamatinių pumpurų turėtų būti 3–5 cm dirvos sluoksnis, tada jie saugiai peržiemos, o pavasarį vėl sužydės. Pasodinus reikėtų žemę aplink bijūną gerai prispausti, o dar geriau – palaistyti. Kai žemė sukrinta, reikėtų vėl jos užberti.

Trys bijūnų rūšys

Išskiriamos trys bijūnų rūšys: puikieji bijūnai, kurie kiekvieną žiemą pasislepia po žeme, krūminiai bijūnai, kurie būna aukštesni ir stambesniais kotais, ištveriančiais ir žiemą, bei hibridiniai bijūnai – krūminio ir žolinio bijūno hibridai, kurių gauti gali būti sudėtinga. Bijūnus sodinkite derlingoje, bet gerai drenuojamoje dirvoje, saulėtoje vietoje. Šių gėlių geriau nesodinti pernelyg drėgnoje dirvoje.

Dauguma puikiųjų bijūnų labiau mėgsta neutralią ar kiek šarminę dirvą. Krūminiai bijūnai mėgsta saugesnes vietas ir geriau pakelia rūgštingą dirvą. Jei sodinate bijūnų šaknis, tai reikėtų daryti vos tik jų įsigijus. Geriausia bijūnus sodinti rudenį arba pavasarį.

Jei bijūnus pasodinsite per giliai, rezultatų nesulauksite. Prieš sodindami į dirvą įmaišykite pakankamai gerai supuvusių organinių medžiagų. Pavasarį bijūnus reikia patręšti.

Stenkitės neperlaistyti naujai pasodintų bijūnų – tai dažna nesėkmės priežastis. Kadangi bijūnų žiedai yra labai sunkūs, jiems taip pat reikia įrengti atramas. Puikiuosius bijūnus galima veisti rudenį. Apkarpykite išblukusius lapus ir pakelkite augalą specialia šakute. Pašalinkite kiek įmanoma daugiau dirvos ir peiliu padalinkite vainiką į kelias dalis.

Kiekvienoje dalyje turėtų būti bent trys pumpurai ir pakankamai šaknų. Tuoj pat persodinkite atgal į dirvą. Tačiau nebandykite taip dauginti krūminių bijūnų – juos geriau tiesiog sėti arba sluoksniuoti lanksčius jų kotus.

Viena dažniausių bijūnų auginimo bėdų – vytulys. Tai – pilkasis kekeras, dėl kurio supūva augalo šaknys. Norėdami išvengti šio grybelinio susirgimo, bijūnų nesodinkite per arti vienas kito. Jei matote, kad ant lapų atsirado tamsių dėmių, juos pašalinkite – taip sustabdysite ligos plitimą. Rudenį genėdami puikiuosius bijūnus pašalinkite visus lapus, kad pavasarį infekcija neatsinaujintų.

Bijūnų pumpurus labai mėgsta skruzdėlės, todėl neretai galite pastebėti ant jų ropojančias. Nesijaudinkite – skruzdėlės augalui nepakenks.

Puikiuosius bijūnus rudenį reikia apkarpyti iki pat žemės, o krūminių bijūnų genėti nereikia. Juos auginant rudenį pakaks pašalinti išblukusius žiedus, bet jokiu būdu nenuskabykite išblukusios lapijos – ji turi nukristi natūraliai.

Krūminių bijūnų taip pat negalima per daug genėti, nes jie gali būti įskiepyti į puikiuosius bijūnus. Ravėdami stenkitės neužminti ant naujai besiformuojančių puikiųjų bijūnų pumpurų.

Ką sodinti šalia?

Nužydėjus bijūnams lieka didelis žalias krūmas. Ką galima pasodinti šalia bijūnų, kad gėlynas atrodytų ryškesnis? Vienas paprasčiausių sprendimų – lelijos. Nors šie du augalai skiriasi forma ir išvaizda, jie labai harmoningai dera tarpusavyje. Visų pirma todėl, kad lelijos pradeda žydėti tada, kai bijūnai jau nužydi. Todėl gėlynas neatrodys netvarkingas. Sodininkai rekomenduoja lelijas sodinti už bijūnų ir nedidelėmis grupėmis. Norėdami sukurti įdomų dizainą, rinkitės įvairių spalvų gėles.

Bijūnų augimo vietoje beveik visada galima pastebėti flioksus. Šis derinys sodininkystėje laikomas klasikiniu. Jie paprastai sodinami priešakyje. Flioksai pradeda žydėti vėliau, todėl lengvai perima dekoratyvinę gėlių lysvės funkciją, kai žiedai nukrenta nuo bijūnų.

Rožės taip pat pradeda žydėti beveik iš karto po bijūnų. Jei norite pasodinti miniatiūrines veisles, geriau jas sodinti prieš bijūnų krūmus, tada žaluma sudarys joms idealų foną.

Lubinai išsiskiria tuo, kad turi daug įvairių atspalvių. Bijūnai su jomis atrodo tiesiog nepriekaištingai. Puikus derinys gaunamas todėl, kad liekni, grakštūs lubinai puikiai dera su sodriais bijūnais.

Dar vienas puikiai derantis šalia bijūnų kompanionas – irisai. Šalia bijūnų gražiai atrodys tiek žemos, tiek aukštos irisų veislės. Dėl plačios irisų spalvų gamos galima sukurti tikrai unikalią, nepakartojamą kompoziciją.