Mokiniai nuolat konkuruoja dėl gerų pažymių, sporto pasiekimų, stojimo į gimnaziją ar universitetą. „Didėjant spaudimui siekti aukštų akademinių rezultatų, deja, blogėja psichinė moksleivių sveikata“, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologas ir programos „Solve for Tomorrow“ partneris Eimantas Sakalauskas. Specialistas dalijasi patarimais, kaip skatinti vaikus siekti gerų rezultatų pozityviai.
Psichologo teigimu, vertybės, kurias vaikai perima iš tėvų, yra labai svarbios kiekvieno vaiko individualiam vystymuisi. Jų prioritetus ir net asmeninius įsitikinimus formuoja tai, ką tėvai laiko svarbiausiais dalykais gyvenime.
Vienas iš svarbiausių streso veiksnių, su kuriais susiduria daugelis vyresniųjų klasių moksleivių, yra spaudimas siekti puikių akademinių rezultatų, dažnai kylantis iš geranoriškai nusiteikusių tėvų. Nors tėvų dalyvavimas yra labai svarbus vaiko mokymosi raidai, pernelyg didelis spaudimas gauti geriausius įvertinimus gali turėti žalingą poveikį mokinio psichinei ir emocinei gerovei.
„Tėvai linki geriausio vaikui, todėl ir sėkmingą vaiko ateitį sieja su geru išsilavinimu ir akademinėmis žiniomis. Nejučiomis mokinio savivoka, savivertė, socialinis sąmoningumas ir komunikaciniai gebėjimai atsiduria antrame plane“, – sako E. Sakalauskas.
Nerealūs lūkesčiai – kirvis emocinei sveikatai ir savivertei
Dideli tėvų lūkesčiai gali sukelti nuolatinį stresą ir nerimą mokiniams, o nuolatinė baimė nuvilti tėvus gali tapti nepakeliama ir trukdyti susikaupti bei daryti neigiamą įtaką mokymosi procesui.
2023 m. rugsėjo mėn. technologijų bendrovės „Samsung“ inicijuoto tyrimo metu buvo pastebėta, jog didžioji dalis moksleivių stresą ir neigiamas emocijas mokykloje patiria dėl problemų, susijusių su mokslais (70 proc.), o vienas iš pagrindinių veiksnių, keliančių respondentams įtampą, yra spaudimas dėl gaunamų įvertinimų.
Svarbu suprasti, jog ypač griežti ir nerealūs akademiniai lūkesčiai gali pakirsti mokinio savivertę. Nuolatinis spaudimas siekti pačių aukščiausių rezultatų mokiniams gali sudaryti įspūdį, kad jų vertė priklauso tik nuo gaunamų pažymių. O šiuo atveju, kiekvieną nerealistišką tėvų ar aplinkinių lūkesčio neišpildymą mokiniai priima kaip nesėkmes, kurios ilgalaikėje perspektyvoje nulemia savivertės stoką ir nepasitikėjimą savimi.
Spaudimas siekti puikių akademinių rezultatų be atokvėpio gali sukelti ir perdegimą. Kaip ir bet kokia kita veikla, kuria užsiimame, mokymasis turi teikti malonumą ar pasitenkinimo jausmą, o ne emociškai bei fiziškai sekinti.
„Jei mokymosi procesas yra lydimas nuolatinio streso ir dirgiklių, ne tik ima prastėti mokinių akademiniai pasiekimai, bet ir nyksta bendras interesas imtis kažko naujo. Toks vaikas patiria baimę atsidurti situacijoje, kurioje vėl negalės išpildyti jam keliamų lūkesčių. Blogiausia, kad šalia to dar ir silpsta tarpusavio ryšys šeimoje“, – teigia E. Sakalauskas.
Kaip skatinti vaikus siekti gerų rezultatų pozityviai?
Psichologas E. Sabaliauskas pataria pradėti nuo savo pavyzdžio – kuo mes domimės, kuo žavimės, apie ką kalbame ir diskutuojame, kokias vertybes puoselėjame.
„Vaikas privalo suprasti, kad žinių siekimas yra vertingas ir įdomus procesas, kurį tėvai ne tik skatina, bet ir praktikuoja patys. Vaikai dažnai nesąmoningai mėgdžioja savo tėvų elgesį, todėl rodydami atsparumą iššūkiams ir sveiką požiūrį į nesėkmes, galite juos išmokyti vertingų gyvenimo įgūdžių“, – teigia specialistas.
Taip pat, viena iš esminių taisyklių, kurios reikėtų laikytis siekiant išlaikyti vaiko motyvaciją mokytis – akcentuokite pastangas, o ne rezultatus. Pagirkite savo vaiką už sunkų darbą ir indėlį, net jei ir pasiektas rezultatas jūsų netenkina. Kreipiant dėmesį tik į pažymius, galite nejučiomis paskatinti mokinį sukčiauti atsiskaitymų metu ar meluoti aplinkiniams, labai tikėtina – ir tėvams. Elementarus pastangų pripažinimas gali padidinti jų pasitikėjimą savimi ir išlaikyti motyvaciją mokytis.
Aptarkite su vaiku akademinius tikslus, pagrįstus jo gebėjimais ir interesais. Svarbiausia, nusistatykite realius lūkesčius kartu. Suprasdami, kad kiekvienas vaikas turi unikalių talentų ir stipriųjų pusių bei atsižvelgę į jo paties sau keliamus tikslus, galite sumažinti nereikalingą spaudimą.
Skatinkite atvirą bendravimą. Sukurkite saugią erdvę, kurioje vaikas galėtų išsakyti savo rūpesčius ir baimes. Aktyviai ir empatiškai išklausykite, parodydami, kad jo jausmai ir išgyvenimai yra svarbūs.
Skatinkite sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Leiskite vaikui rinktis, kokia popamokine veikla užsiimti, užsiimti savo pomėgiais ir leisti laiką su draugais. Subalansuotas gyvenimo būdas gali pagerinti jų bendrą savijautą ir pagerinti susikaupimą mokantis.
Ir, svarbiausia, suteikite paramą, o ne spaudimą. Palaikymas, padrąsinimas ir pastangų įvertinimas mokiniui suteiks daugiau pasitikėjimo savimi ir ugdys vidinę motyvaciją efektyviau nei reikalavimas gauti gerus pažymius.
„Kiekvieną dieną mes, tėvai, turime šansą padėti vaikui klysti, priimti iššūkį, sudaryti sąlygas vaikui pačiam pamatyti galimus sprendimus. Šitaip laviname jo mąstymą, atsakomybės pajautimą, ugdome savitvardą ir pasitikėjimą savimi mokykloje bei už jos ribų“, – pataria E. Sakalauskas.
Rašyti komentarą