Spausdintuvas vietoj viryklės: kaip bus gaminamas maistas 2050 metais ir kokie bus patiekalai (nuotraukos)

Ekspertai yra įsitikinę, kad jau po kelių dešimtmečių mūsų įprasti makaronai, mėsos kukuliai, sriubos ir makaronai bus gaminami iš maisto atliekų, kurios bus perdirbamos ir atkuriamos kaip gatavi patiekalai naudojant 3D spausdinimo technologijas.

Be to, maisto produktuose vis dažniau bus naudojami mažai žinomi ar net keisti produktai. Tarp būsimų ingredientų – kiaulpienės, jūros dumbliai (laminaria), sorgas, moliūgų sėklos, taip pat grūdų kultūra tefas. Taip pat prognozuojama, kad meniu atsiras tokios kultūros kaip kovicha ir kanigu – kinojos giminaitės.

Dėl novatoriškų metodų ateities drabužiai galės auginti maistą tiesiogiai ant savęs. Tai taps pasaulinės tendencijos pakartotinai naudoti ir mažinti maisto atliekas dalimi.

Jungtinėje Karalystėje jau dabar daugiau nei 57 proc. žmonių yra susirūpinę dėl to, kokie bus maisto produktai ateityje, o 37 proc. mano, kad jie taps neskanūs ir nesveiki. Tuo pačiu metu tyrėjai, dirbantys kartu su „HelloFresh“, siūlo įdomių pavyzdžių, kokie galėtų būti ateities patiekalai.

Tarp tokių patiekalų – skandinaviškas tempas iš grikių ir sorgo su traškiais grybais, moliūgų sėklomis ir žaliais svogūnais, kurie buvo užauginti antrą kartą. Kitas patiekalas – veganiški „mėsos“ kukuliai iš grybų, patiekiami dubenyje su sorgo ir salsu – visa tai pagaminta naudojant 3D spausdintuvą.

Kitas įdomus pasiūlymas – kepti jūros dumblių makaronai su veganiška „vištiena“, pagaminta iš kaktuso ir jūros dumblių. Taip pat meniu gali atsirasti pasta iš žaliųjų morkų pesto, baklažanų ir avinžirnių, taip pat sūrus tef blynai, patiekiami su kiaulpienių salotomis ir sublimuotu mėlynuoju sūriu.

Mokslininkų teigimu, per 25 metus pasikeis ne tik patiekalų sudėtis, bet ir pats požiūris į mitybą. Vietoj savaitinių maisto produktų pirkimų bus pereita prie vietinio maisto auginimo miestuose. Maistas taps ne tik ekologiškesnis, bet ir potencialiai galės absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o ne išmesti jas į atmosferą.

Daktarė Morgane Gay pažymėjo, kad matysime daug pokyčių, kaip ir ką valgome. "Tačiau net ir atsižvelgiant į technologijas, bendras maisto gaminimas ir vartojimas išliks svarbia žmogaus gyvenimo dalimi – tai padeda mums išlaikyti ryšį su artimaisiais, gamta ir savo jausmais. Dirbtinis intelektas negalės pakeisti džiaugsmo, kurį teikia vakarienė namuose su tais, kuriuos mylime", – teigiama pranešime.

Jos kolega Joseph Purn mano, kad iki 2050 m. mūsų mityba tikriausiai labai pasikeis, bet ne taip, kaip žmonės bijo. „Dėl klimato iššūkių turėsime auginti labiau atsparias sausrai ir karščiui kultūras – kai kurias iš jų augino dar mūsų protėviai. Norėdami išvengti visuotinio atšilimo, turėsime sumažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą. Tai bus naudinga tiek planetai, tiek mūsų sveikatai“, – mano daktaras.