Štai kodėl lietuviai turi dirbti daugiau ir poilsiauti trumpiau nei vakariečiai: per mažai uždirbate

(6)

Lietuviai, palyginti su kitų šalių gyventojais, dirba ilgiau ir atostogauja trumpiau, rodo oficiali statistika. Darbuotojų atstovė tikina, kad, jeigu norime sulaukti pensijos, turime mažiau dirbti, daugiau ilsėtis. Ekonomistai pastebi, kad turtingų šalių gyventojai gali sau leisti daugiau ilsėtis. Kai mes daugiau uždirbsime, irgi ilgiau atostogausime, trumpiau dirbsime.

Lietuvoje darbo savaitę sudaro 40 darbo valandų. Tuo metu Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo duomenimis, kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse darbuotojai dirba 35 ar 38 valandas per savaitę.

Atostogos kitur irgi ilgesnės, jos trunka ir 30 dienų, tuo metu Lietuvoje jos trigubai trumpesnės – 20 dienų. Be to, mūsų šalyje nėra tiek daug ir šventinių dienų.

Įvertinus darbo savaitės trukmę, kasmetinių atostogų ir šventinių nedarbo dienų kiekį, visoje ES už lietuvius kiek ilgiau dirba tik estai, vengrai ir lenkai.

Per metus jiems tenka 1856 arba 1848 valandos darbo. Tuo metu lietuviai įprastai turi dirbti 1840 val. per metus.

Metinis lietuvių darbo valandų skaičius yra gerokai didesnis už ES vidurkį (1726 val.) ir daugelį senbuvių bendrijos valstybių gyventojų darbo laiką.

Per daug dirbame ir per mažai atostogaujame?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sutiko, kad pagal atostogų dienų ir darbo valandų skaičių Europos statistikos lentelėje atrodome labai prastai.

„Mes esame lyderiai pagal išdirbtų valandų skaičių, o ir atostogų, ir šventinių dienų pas mus kur kas mažiau. Kitų šalių gyventojai gali atostogauti ir 30 dienų per metus, o mes trigubai mažiau – 20 dienų.

Formuojama žinutė, kad jeigu dirbsite daugiau, ilsėsitės mažiau, gausite daugiau. Darbdaviai turi tik vieną interesą – priversti žmones dirbti daugiau už mažesnę kainą. Ir niekas nesirūpina, kaip išsaugoti darbuotojų sveikatą“, – svarstė I. Ruginienė.

Ruginienė

Pasak darbuotojų atstovės, gamybos ar statybų sektoriuje ilgiau dirbęs ir nualinęs sveikatą žmogus gali nebepajėgti dirbti jau po 10 ar 15 darbo metų.

„Jam gali tekti ieškoti kito darbo, persikvalifikuoti. Tačiau jeigu darbuotojui jau 50 metų, jis gali nebespėti įgyti naują specialybę. Todėl labai gaila, kad darbdaviai nežiūri į ilgalaikę perspektyvą, jiems svarbu, kad darbuotojas dirbtų šiuo metu, negalvojant apie ateitį.

Senėjant visuomenei reikėtų ne diskutuoti apie trečiųjų šalių piliečių atsivežimą, kuriais siekiama užkimšti darbo rinkos skyles. Tačiau būtina ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti mūsų darbuotojų sveikatą, kad jie galėtų dirbti ilgiau“, – siūlė I. Ruginienė.

Turtingos šalys gali sau leisti dirbti mažiau

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad darbo valandų ir atostogų dienų skaičius priklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio ir darbuotojų prioritetų.

Žygimantas Mauricas

„Kuo valstybės turtingesnės, tuo gyventojai yra linkę dirbti trumpiau. Jų pajamų lygis ir perkamoji galia yra didesnė. Žmonės mažiau vertina papildomai uždirbtus pinigus.

Ko žmogus neturi, tą jis vertina. Jeigu jis neturi pinigų, norės užsidirbti daugiau. O pavyzdžiui, skandinavai pinigų turi. Jiems pasiturinčiai gyventi yra savaime suprantamas dalykas. Dėl to jie daugiau dėmesio skiria laisvalaikiui. Jie nori mažiau dirbti ir gali sau tai leisti. Tačiau net ir dirbdami mažiau, jie uždirba didesnes pajamas“, – komentavo ekonomistas.

Anot jo, skurdžiose valstybėse Afrikoje ar Azijoje žmonės dirba nuolat.

„Ten įprasta dirbti 6 dienas per savaitę. Nors, pavyzdžiui, JAV yra turtinga valstybė, bet žmonės ten dirba ilgiau nei lietuviai. Tik maža dalis JAV įmonių siūlo apmokamas atostogas. JAV turi kitokį požiūrį į darbo ir poilsio balansą. Ten skatinama daug dirbti, o gyventi – vėliau. Tačiau klausimas, ar toks požiūris geras, nes visų pinigų žmonės neuždirbs.

Geriausia kai yra balansas, tada žmonės – laimingesni. Lietuvoje darbo ir poilsio balansas tampa vis labiau subalansuotas. Darbo valandų skaičius pas mus mažėja, žmonės mažiau dirba viršvalandžių, išnaudoja atostogas. Nors gal tą lemia, kad neišnaudojus jos dingsta“, – svarstė ekonomistas.

Daugiau ilsėsis, daugiau pinigų skirs paslaugoms

Pasak Ž. Maurico, dalis įmonių siūlo papildomas atostogų dienas, norėdamos pritraukti darbuotojus.

„Ekonomikai kylant, ypač plintant dirbtinio intelekto sistemoms, reikėtų pagalvoti ir apie darbo savaitės trumpinimą. Tačiau visos šalys turėtų bendrai dėl to susitarti. Pavyzdžiui, jeigu Lietuva dabar nuspręs viena sutrumpinti darbo savaitę, ji praras konkurencingumą“, – įspėjo ekonomistas.

Pasak jo, ekonomiškai sunku apskaičiuoti, ar labiau apsimoka dirbti trumpiau ar ilgiau.

„Nors, pavyzdžiui, JAV pramonininkas, automobilių gamyklos savininkas Henris Fordas, 6 dienų darbo savaitę sumažino iki 5 dienų. Jis skaičiavo, kad šis pokytis lems didesnį automobilių naudojimą. Žmonės turėdami daugiau laiko, pirks daugiau automobilių, kad galėtų važinėti. 

Todėl daliai verslų būtų naudinga, kad daugiau žmonių poilsiautų. Lietuvoje, kaimo turizmui tai būtų naudinga. Turėdami ilgesnį savaitgalį žmonės ieškotų poilsio gamtoje arba vyktų poilsiauti į užsienį. Tai jau nebūtų geras scenarijus, nes pinigus jie išvežtų į kitas šalis“, – aiškino Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, pramonei trumpesnė darbo savaitė sukeltų nepatogumų.

„Sudėtingiau būtų organizuoti darbo procesus. Reikėtų daugiau darbuotojų. Todėl kiekvienam sektoriui trumpesnė darbo savaitė atneštų skirtingus iššūkius.

Kol kas trumpinti darbo valandų nėra galimybės

Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad svarbu kreipti dėmesį į produktyvumą, kiek per darbo valandą yra sukuriama pridėtinės vertės.

„Jeigu produktyvumas auga, ateityje gali būti, kad laisvadienių bus daugiau. Lietuvoje trūksta automatizavimo, robotizavimo ir t.t. Kai jų padaugės, žmonių darbo laikas sutrumpės. Augant produktyvumui, didės ir žmonių pajamos. Kai pajamos bus didesnės pats darbuotojas gali nuspręsti dirbti trumpiau.

Todėl ne darbdaviai nuspręs trumpinti darbo savaitę, bet patys darbuotojai juos spaus tai daryti“, – pastebėjo ekonomistas.

Tačiau, anot jo, dabar praloštume, jeigu turėtume daugiau laisvadienių ar trumpesnę darbo savaitę.

„Žmogus turėdamas daugiau laiko ne naudosis paslaugomis, bet jo pajamos gali nukentėti“, – komentavo ekonomistas“, – sakė M. Dubnikovas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder