Staigi netektis darbe: ką svarbu žinoti vadovams, kai kolektyvas išgyvena krizę

Tokiose situacijose žmonių reakcijos dažnai būna labai skirtingos ir ne visada lengvai pastebimos iš šalies. Vieni darbuotojai gali sustingti, kiti tapti itin aktyvūs, kai kurie vengia kalbėti apie tai, kas įvyko, o daliai žmonių kaip tik atsiranda stiprus poreikis kalbėtis ir suprasti situaciją. 

Psichologai sako, kad po stipraus sukrėtimo žmonės gali jausti didelį nerimą, kaltę, pasimetimą, jiems gali būti sunku susikaupti, priimti informaciją ar atlikti įprastas užduotis.

„Žmonės dažnai pereina tarsi į išgyvenimo režimą. Jie ateina į darbą, atlieka užduotis, tačiau viduje gali būti labai daug įtampos, nerimo ar kaltės jausmo. 

Ypač po savižudybės. Tie žmonės, kurie matė įvykį savo akimis, gali nuolat grįžti mintimis prie to, kas įvyko, jiems gali kartotis vaizdiniai, sapnai, gali būti sunku susikaupti“, - pasakoja „Veda Vidus“, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologė, grupių psichoterapeutė Jūratė Mažonaitė-Pocienė.

Pasak jos, po trauminių įvykių žmonių reakcijos nebūtinai atrodo taip, kaip dažnai įsivaizduojama. Vieni gali verkti, kiti juokauti, dar kiti elgtis žmogui nebūdingu būdu. Daliai žmonių sustiprėja jautrumas, o kai kurie kaip tik atsiriboja ir tampa šaltesni aplinkai. Psichologė atkreipia dėmesį, kad krizės metu žmogus informaciją gali priimti fragmentiškai, todėl net ir aiškiai komunikuojama informacija darbuotojus pasiekia ne visada taip, kaip įprastai.

„Kartais vadovui gali atrodyti, kad žmogus neklauso ar nesupranta, kas jam sakoma. Tačiau po stipraus sukrėtimo dėmesio koncentracija gali būti labai sutrikusi. Žmogus gali girdėti tik dalį informacijos, ne viską atsiminti, todėl kartais svarbius dalykus reikia pakartoti kelis kartus“, - sako specialistė.

Po staigios netekties ar nelaimingo atsitikimo kolektyvuose dažnai atsiranda didesnis poreikis aiškumui ir saugumui. Žmonės laukia aiškios informacijos apie tai, kas įvyko, kokių veiksmų imsis organizacija, ar bus suteikta pagalba darbuotojams. Psichologės teigimu, kuo ilgiau lieka neatsakytų klausimų, tuo daugiau atsiranda interpretacijų, gandų ir įtampos pačiame kolektyve.

„Kai nėra aiškios komunikacijos, žmonės pradeda patys bandyti susidėlioti situaciją. Atsiranda įvairios interpretacijos, kaltų paieškos, įtampa tarp darbuotojų. Kolektyvas retai reaguoja vienodai. Vieni vengia apie įvykį kalbėti, kiti jaučia poreikį kalbėtis, bet nedrįsta. Kartais kolektyvas net suskyla į tam tikras grupeles“, - pasakoja ji.

Pasak specialistės, krizės metu sudėtinga būna ne tik darbuotojams, bet ir patiems vadovams. Ypač vidurinės grandies vadovams, kurie tuo pačiu metu turi reaguoti į situaciją, komunikuoti su komanda ir priimti sprendimus, nors patys gali išgyventi stiprų stresą ar šoką.

„Kartais iš vadovų tikimasi, kad jie iš karto racionaliai susitvarkys su situacija, tačiau jie taip pat gali būti stipriai paveikti įvykio. Dėl to kartais atsiranda vengimas kalbėti apie situaciją, nežinojimas kaip reaguoti arba noras kuo greičiau grįžti į įprastą darbo ritmą. Tačiau darbuotojams tokiose situacijose labai svarbus aiškumas. Jeigu kažko nežinome, geriau taip ir pasakyti, negu palikti žmones nežinioje“, - sako psichologė.

Anot jos, po savižudybės ar nelaimingo atsitikimo labai svarbi greita reakcija ir aiški komunikacija su kolektyvu. Ypač pirmosiomis dienomis po įvykio, kai žmonėms kyla daugiausia klausimų ir nesaugumo jausmo.

„Krizės metu labai greitai formuojasi nesaugumo jausmas, įvairios interpretacijos, gandai. Trumpa, aiški ir žmogiška informacija padeda sumažinti chaosą, vienišumo jausmą ir įneša daugiau stabilumo. Ypač svarbu žmonėms pasakyti, kokios pagalbos jie gali tikėtis ir kur gali kreiptis“, - pasakoja specialistė.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad neapdorotas sukrėtimas kolektyve gali pasimatyti ne iš karto. Kartais iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad situacija nurimo, tačiau po kurio laiko organizacijoje pradeda keistis emocinis klimatas. Gali daugėti konfliktų, dirglumo, nedarbingumo atvejų, darbuotojai pradeda vengti vieni kitų arba tam tikrų temų.

„Jeigu po įvykio kolektyve pradeda vykti dalykai, kurių anksčiau nebūdavo, tai gali būti ženklas, kad situacija liko neišspręsta. Žmonės gali atsitraukti vieni nuo kitų, pasireikšti ciniškumas, dirglumas, nerimastingumas. Kartais darbuotojams sunku net grįžti į vietą, kurioje įvyko nelaimė arba dirbo miręs kolega, nes tai nuolat primena patį įvykį“, - sako ji.

Veda Vidus specialistai dirba su organizacijomis po krizinių situacijų, veda grupinius psichologinius konsultavimus kolektyvams, supervizijas vadovams bei mokymus komandoms. Pasak psichologės, grupinis psichologinis konsultavimas nėra grupinė terapija ar emocijų liejimas. Tokių susitikimų metu žmonėms paaiškinama, kas vyksta krizės metu, kokios reakcijos yra normalios, kaip pasirūpinti savimi ir vieni kitais bei kur kreiptis pagalbos. 

Grupėse neaptarinėjamos įvykio detalės ir neieškoma kaltų, o pagrindinis tikslas - sumažinti izoliacijos ir kaltės jausmą bei padėti kolektyvui stabilizuotis po sukrėtimo.
Specialistai taip pat dirba su vadovais, kuriems po krizinių situacijų dažnai tenka ne tik organizuoti darbą, bet ir išlaikyti komandą sudėtingu laikotarpiu. 

Supervizijų metu vadovai gali aptarti sudėtingas situacijas, emocinę įtampą, sprendimų priėmimą ir santykį su komanda krizės metu, ieškoti aiškesnių reagavimo būdų ir gauti profesionalų palaikymą.

Veda Vidus centre organizuojami mokymai orientuoti į praktines situacijas, su kuriomis darbuotojai ir vadovai susiduria kasdienėje darbo aplinkoje - komunikaciją, santykius komandoje, emocinę savijautą, konfliktų valdymą ir reakciją sudėtingose situacijose. 

Mokymų metu derinamos teorinės žios ir praktiniai įrankiai, kuriuos galima taikyti realiose darbo situacijose, o pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kaip organizacijose stiprinti psichologinį saugumą, gerinti tarpusavio komunikaciją ir padėti komandoms išlaikyti stabilumą pokyčių ar krizės metu.

Daugiau informacijos apie Veda Vidus centro veiklą, grupinius psichologinius konsultavimus, supervizijas vadovams bei mokymus organizacijoms galima rasti internetinėje svetainėje www.vedavidus.lt

Kontaktinis asmuo: Gintarė Diminskienė, socialinio verslo koordinatorė.