Svečiuose laive pas pajūrio milijonierių Jomantą – kodėl jis nevengia skandalų, neišlipa iš teismų ir taško pinigus

Nors šiaip jau, kuklumu jo tikrai neapkaltinsi – į interviu atvykęs su netoli tris šimtus tūkstančių eurų kainavusiu mersedesu, Ignas pasiūlo pasikalbėti jo jachtoje.

„Lietuvis gyvena lyg pasakoje. Per savaitgalį Ibizoje išleido 60 tūkst. eurų“ – taip apie Igną iki šiol buvo rašyta žiniasklaidoje.

Arba „Lietuvos verslo pasaulio rakštimi tapęs Ignas Jomantas: mano planas 30-ies išeiti į pensiją“ – taip prieš šešerius metus apie Igną buvo rašoma žiniasklaidoje.

Taigi, šiandien jau galime įvertinti, ar tas ambicingas klaipėdiečio planas išsipildė?

„Dvidešimties uždirbau pirmąjį milijoną, o dabar man neseniai sukako 32, tai jau tikrai dirbu tik savo malonumui“, – sako I. Jomantas.

Jaunosios kartos verslininku vadinamo Igno pavardė ir jo įkurtų įmonių grupė žinoma tiems, kas yra susidūręs su nekilnojamojo turto vystymo ir pardavimo verslu.

Šiandien Ignas tiesiai šviesiai save vadina kaimiečiu, pakilusiu į verslininkų elitą iš visiško dumblo.

„Draugas juokauja.

Sako, va bosas iš dumblo.

Tai taip – aš iš kaimo, iš paprasto miestelio, 20 kilometrų nuo Klaipėdos.

Priekulė vadinasi, tas miestelis.

Vaikystė buvo paprasta, kaimiška, įdomi, viskas vyko labai paprastai.

Tėvai buvo paprasti žmonės, tiek tėvas, tiek mama dirbo.

Mama dirbo valstybinėje įstaigoje.

Tėvas toks labai smulkus verslininkas, sendaikčių pardavėjas. Iš Vokietijos juos veždavo į Lietuvą. Turguje parduodavo.

Ten ir prasidėjo mano verslo startas, gal 11 metų pradėjau dirbti pas tėvą.

Padėdavau išsikrauti, susikrauti daiktus.

Po to perėjau prie to, kad padėdavau kažką parduoti. Pradėdavau su žmonėmis bendrauti, buvo dvylika, gal trylika.

Tai va toks ir buvo startas. O pati vaikystė tai tikrai nebuvo, kad kažką būčiau gavęs, kažką būčiau turėjęs.

Tikrai nebuvau apipiltas jokiais daiktais, jokiomis dovanomis.

Nuo vaikystės norėjau turėti daugiau nei kiti, aplenkti visus ir būti priekyje“, – sako pašnekovas.

Ignas patikina pirmų uždirbtų pinigų netaškęs, o taupęs didesniam verslui, tačiau jau tuomet verslo pasaulyje jis pelnė skandalingo jaunuolio etiketę.

„Surinkau keleto žmonių brigadą statybininkų ir pradėjome atlikinėti statybos darbus žmonėms.

Pradėjome Klaipėdoje keletą objektų, keletą net tame pačiame kaime pas mus.

Tai buvo smulkūs remonto statybos darbai. Nemokėjome, klaidų daug pridarėme, bandėme, bet tos drąsos užtekdavo.

Klausdavo žmonės, ar jūs tai darę, sakome, taip, daug, labai daug darę.

Ir skambindavome kažkokiam dėdei, klausėme – labas, kaip ten reikia tą profilį montuoti?

Ir jis mums pasakojo per telefoną.

Sako, sukite viršuje, sukite apačioje ir čia turi viskas pavykti.

Bet prisukome atvirkščiai.

Neišėjo. Ateina tie žmonės, sako, ką jūs čia darote

. Arba plytelės eina pagal raštą, turi lygiuotis, mes išklijavome atvirkščiai.

Tai tokia pradžia buvo linksma, įdomi, buvo klaidų. Bet svarbiausia netrūko drąsos daryti, eiti, klysti, mokytis iš klaidų.

Keletas verslų bankrutavo, net ne vienas.

Keletas. Pirmas gal buvo dėl patirties trūkumo, taip pat nesupratimo, nes kai tu pereini iš smulkių remontų į verslą, prasideda vėl kiti dalykai.

Prasideda ir mokesčiai, ir buhalterija, ir užsakovai, ir mokėjimai, ir mokėjimų vėlavimai. Ir vėlgi, esi jaunas, norisi savaitgaliais ir su draugais praleisti, ir su merginomis“, – prisimena I. Jomantas.

Ignas socialiniuose tinkluose išties, nepabijokim to žodžio, netgi įžūliai demonstruoja prabangų, nerūpestingą gyvenimą.

Gal todėl jis nekartą yra pavadintas ir turtingų verslininkų sūnumi, ir banditu.

Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.

delfi.lt