4 taisyklės užklupus diarėjai: vaistininkė atsakė, ką privalote žinoti

Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasireiškus viduriavimui, pacientai dažniausiai stengiasi kuo greičiau jį sustabdyti, tačiau jų pasirinkti būdai ne visada yra tinkami ir saugūs.

Ji paaiškina, kokių esminių taisyklių reikėtų laikytis, jei aplankė diarėja.

Anot vaistininkės, jei žmogus tuštinasi daugiau nei tris kartus per dieną skystomis, vandeningomis išmatomis, o keliones į tualetą lydį pilvo raižymas, pūtimas, skausmas ir staigus noras tuštintis, – galima įtarti diarėją.

Šią būklė gali sukelti daug skirtingų priežasčių, vienos jų priklauso nuo asmens gyvenimo būdo ir įpročių, o kitos gali būti sąlygotos pakitusios sveikatos būklės.

„Su viduriavimu susiduria visi – nuo kūdikių iki senolių. Dažniausiai vandeningomis išmatomis tuštinamasi užsikrėtus įvairiais virusais, pavyzdžiui, rotavirusu ar noravirusu, ar bakterijomis, tokiomis kaip E. coli ar Salmonella, taip pat apsinuodijus sugedusiu, netinkamai paruoštu maistu ar vandeniu.

Tokiais atvejais gali pasikeisti ne tik tuštinimasis, bet ir pakilti temperatūra, kankinti šaltkrėtis, kūno skausmai, pykinimas, vėmimas“, – vardija „Camelia“ vaistininkė G. Stankevičienė.

Ji priduria, kad pasitaiko, kada diarėją iššaukia ir koronavirusas ar gripas, kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, antibiotikų ar rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimas.

Kai kurie žmonės jautriau reaguoja į magnio maisto papildus, taip pat į tam tikras maistines medžiagas: laktozę, fruktozę, glitimą ar aštrų bei daug skaidulų turintį maistą.

Varginantį viduriavimą gali sukelti perteklinis laisvinamųjų preparatų vartojimas, dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga ar celiakija.

„Nors diarėja gali sugriauti planus, sekinti ir kitaip trikdyti kasdienybę, išsiaiškinti viduriavimo priežastį yra daug svarbiau, nei sustabdyti pačius simptomus.

Juk nuo šios būklės sukėlėjo priklauso ar kyla pavojus užkrėsti aplinkinius ir kokį gydymą reikia taikyti“, – pabrėžia vaistininkė.

Pasak jos, nemažai pacientų, susidūrę su minėtais tuštinimosi sutrikimais ir nepasigilinę į jų priežastį, iš karto puola vartoti viduriavimą stabdančius vaistus ar vadovaujasi mokslu nepagrįstais liaudiškais metodais.

Deja, visa tai gali ne tik pasunkinti būklę, bet ir sukelti papildomų problemų. Tad į ką reikėtų atsižvelgti?

Pirmoji taisyklė – vanduo ir arbatos turi tapti nuolatiniais palydovais

Vaistininkė paaiškina, kad viduriuojant iš organizmo kartu pasišalina skysčiai ir būtinieji elektrolitai, todėl padidėja dehidratacijos grėsmė.

Jei kartu vemiama ar pakyla temperatūra – rizika dar didesnė. Anot G. Stankevičienės, skysčių trūkumas tiesiogiai paveikia organų ir smegenų funkcijas, o pirmieji dehidratacijos simptomai ne visada būna akivaizdūs.

„Dehidratacija yra itin pavojinga būklė, kelianti daugiau rizikų vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms. Nepaisant kokia viduriavimo priežastis, šalia mūsų visada turėtų būti vandens ar žolelių arbatų. 

Jas patarčiau gurkšnoti nuolat, mažais gurkšneliais, per dieną išgeriant porą litrų. Jei karščiuojama, vemiama ar visi simptomai tęsiasi keletą dienų, taip pat turint lėtinių būklių, pravartu į pagalbą pasitelkti elektrolitų ir druskų tirpalus“, – sako vaistininkė.

Antroji taisyklė – maisto pasirinkimo svarba

G. Stankevičienės teigimu, susiduriant su diarėja, maisto pasirinkimas tampa vienu esminių dedamųjų visai sveikimo eigai.

Svarbu vengti keptų, riebių, aštrių, gausiai prieskoniuotų patiekalų, saldumynų ir greitųjų angliavandenių, šviežių vaisių bei neapdorotų daržovių, pieno produktų.

Kalbant apie skysčius, vaistininkė pataria atsisakyti kavos, sulčių, glotnučių, stiprių arbatų. Alkoholis, energiniai gėrimai taip pat turėtų būti pašalinti iš valgiaraščio.

„Pirmomis dienomis, ar net ir vėliau jei simptomai išlieka, reikėtų itin atidžiai žvelgti į tai, ką dedame į burną. Tai turėtų būti švelnus, lengvai virškinamas ir skrandžio neerzinantis maistas, toks kaip džiūvėsėliai, skrebučiai, pilno grūdo sausainiai ar košės, ryžiai, sultiniai, sriubos, troškinta ar virta vištiena“, – sako ji ir primena, kad mažėjant simptomatikai bei gerėjant savijautai, įprastą maistą rekomenduojama įvesti pamažu.

Trečioji taisyklė – tinkamų medikamentų pasirinkimas

Pasak „Camelia“ vaistininkės, varginant viduriavimui, pirmąja vieta ieškant patarimų, neretai tampa vaistinė. Vis dėlto, ji ragina neskubėti su viduriavimą stabdančiais vaistais – jų prireikia tikrai ne visada.

Pavyzdžiui, jei viduriuojama dėl virusų ar bakterijų, verčiau rinktis simetikono, diosmektito ar aktyvintosios anglies preparatus, kadangi jie „suriša“ toksinus ir padeda jiems pasišalinti iš organizmo.

Esant spazmams, padėti gali ramunėlių, kmynų arbatos arba sunkesniais atvejais drotaverino preparatai.

„Loperamido preparatai gali gana greitai sustabdyti viduriavimą, kadangi pasižymi žarnyno peristaltiką lėtinančiomis ir skysčių absorbciją mažinančiomis savybėmis.

Vis dėlto, vaistai su šia veikliąja medžiaga neturėtų būti vartojami esant virusiniam ar bakteriniam užkratui, kadangi apsunkina toksinų pasišalinimą, nors tualete lankomasi rečiau“, – paaiškina G. Stankevičienė.

Ji primena, kad viduriavimo atveju dažnai patariama vartoti daugiau gerųjų žarnyno bakterijų turinčių maisto produktų ar maisto papildų su probiotikais bei prebiotikais.

Ketvirtoji taisyklė – žinojimas, kada būtina kreiptis į gydytoją

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad visgi net ir įtariant viduriavimo priežastį, užsiimti savigyda nėra gerai, ypač jei simptomai sunkėja ir tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.

Nedelsiant į sveikatos priežiūros įstaigą kreiptis reikėtų, jei išmatose atsiranda gleivių ar kraujo pėdsakų, o spalva pasikeičia į žalią, raudoną ar juodą, taip pat jeigu stipriai karščiuojama, daug prakaituojama, vemiama, kankina stiprus skausmas, pastebimi dehidratacijos požymiai, silpnumas, vangumas.

„Sergant bet kokia liga, visada reikia stebėti savo kūną, emocijas ir vykstančius pokyčius. Simptomų ignoravimas arba gėdijimasis kalbėti apie su virškinimu susijusias sveikatos būkles gali privesti prie daug rimtesnių pasekmių“, – priduria G. Stankevičienė.