Koks skirtumas tarp dehidratacijos ir troškulio? Pasak „InMedica“ gydytojos, troškulys yra tiesiog noras gerti:
„Jis gali kilti dėl skrandžio ar gerklės sausumo, netinkamo skysčių suvartojimo. Troškulys yra organizmo signalas, kad jam trūksta skysčių, tuo tarpu, dehidratacija – žymus skysčių netekimas, sukeliantis jau ir kitus simptomus.
Ištroškusio žmogaus organizmas gali patirti ir dehidrataciją, jei negauna pakankamai skysčių patenkinti troškulio poreikį. Tai yra būtent tam, kad organizmas būtų aprūpinamas reikiamu vandens kiekiu ir išvengtų dehidratacijos“.
Šeimos gydytoja Julita Čiužauskė
Simptomai, pranešantys apie dehidrataciją
Dehidratacijos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo to, kiek skysčių praradote ir kokia yra jūsų organizmo būklė. Kiekvienas žmogus, šeimos gydytojos J.Čiužauskės teigimu, gali patirti skirtingus simptomus, tačiau dažniausi yra šie:
- Sausa oda ir lūpos: Sumažėjęs skysčių kiekis organizme gali sukelti sausą ir susitraukusią odą bei išsausėjusias ir įtrūkusias lūpas.
- Sunkus troškulys: Dehidratacijos metu dažnai jaučiamas stiprus troškulys, nepaisant to, kiek vandens geriate. Troškulys gali būti pastovus ir sunkiai numalšinamas.
- Sumažėjęs šlapinimasis ir tamsus šlapimas: Kai organizmas yra dehidratuotas, jis stengiasi išsaugoti kuo daugiau skysčių, dėl to šlapimo gamyba sumažėja, o šlapimas tampa tamsesnės spalvos ir gali turėti stipresnį kvapą.
- Nuovargis ir silpnumas: Dehidratacija gali paveikti energijos lygį ir sukelti nuovargį bei silpnumą. Jausitės pavargę, bejėgiai ir sunkiau atliksite kasdienes veiklas.
- Galvos skausmas ir sutrikusi koncentracija: Trūkstant skysčių, galvos smegenų audiniams gali trūkti reikiamo skysčio kiekio, kas gali sukelti galvos skausmą ir sutrikdyti koncentraciją bei atmintį.
- Galvos svaigimas ir sąmonės netekimas: Kai organizmas netenka itin daug skysčių, tai gali veikti kraujotaką ir smegenų funkciją, todėl galite jausti galvos svaigimą ar net prarasti sąmonę.
- Šaltkrėtis ir raumenų spazmai: Kai organizmui trūksta skysčių, gali atsirasti raumenų jautrumas, skausmas ar šaltkrėtis. Tai dažniausiai pasireiškia vėlesnėse dehidratacijos stadijose.
Kas sukelia dehidrataciją
Gydytoja išskiria dažniausias šios būklės priežastis:
- Nepakankamas skysčių suvartojimas: Nepakankamas vandens ar tinkamų skysčių suvartojimas yra viena iš pagrindinių dehidratacijos priežasčių. Jei organizmas netenka daugiau skysčių, nei gauna – skysčių balansas sutrinka.
- Didelis prakaitavimas: Prakaitavimas yra natūralus būdas organizmui reguliuoti kūno temperatūrą. Per didelis prakaitavimas dėl intensyvaus fizinio aktyvumo, karščio arba kitų veiksnių gali sukelti didelį skysčių nuostolį.
- Vėmimas ir viduriavimas: Vėmimas ir viduriavimas gali greitai priversti organizmą prarasti daug skysčių ir elektrolitų. Tai gali atsitikti dėl infekcijų, virškinimo sutrikimų, maisto intoksikacijos ar kitų sveikatos problemų.
- Alkoholio vartojimas: Alkoholis veikia organizmą kaip diuretikas, skatinantis dažnesnį šlapinimąsi ir padidinant skysčių praradimą. Pernelyg didelis alkoholio suvartojimas gali prisidėti prie dehidratacijos.
- Karščio bangos ir aukšta temperatūra: Kai oro temperatūra pakyla, organizmas gali prarasti daugiau skysčių per odą prakaituojant.
- Sveikatos sutrikimai: Kai kurios sveikatos būklės, pvz., cukrinis diabetas ar inkstų ligos, gali daryti įtaką skysčių balansui organizme ir padidinti dehidratacijos riziką.
- Ilgalaikis fizinis krūvis: Intensyvus fizinis aktyvumas ar ilgalaikis krūvis be tinkamo skysčių suvartojimo gali išsekinti organizmą ir sukelti dehidrataciją.
Kas būdinga vaikams ir suaugusiems
Anot šeimos gydytojos J.Čiužauskės, dehidratacijos pasireiškimo simptomai taip pat gali skirtis, priklausomai nuo asmens amžiaus ir jo kūno fiziologijos. Tačiau yra keletas bendrų skirtumų, kaip dehidratacija gali pasireikšti skirtingose amžiaus grupėse:
Vaikams dehidratacija gali pasireikšti greičiau ir būti sunkesnė, nes jų organizmai yra mažesni, jie daugiau skysčių praranda per prakaitavimą. Vaikai paprastai negali savarankiškai suprasti bado ar troškulio signalų ir ne visada prašo vandens, kai to reikia. Todėl svarbu stebėti vaikų elgesį ir užtikrinti, kad jie pakankamai gertų, ypač aktyvių veiklų metu arba karštuoju oru.
Moterys gali būti jautresnės hormonų pokyčiams, susijusiems su ciklu ar nėštumu, kurie gali turėti įtakos skysčių balansui organizme.
Vyrai dažnai turi didesnį kūno svorį ir raumenų masę, todėl jų organizmas gali turėti didesnį vandens poreikį.
Senyvo amžiaus žmonėms dažnai būna sumažėjęs troškulio jausmas ir gebėjimas jį išreikšti, todėl jie gali lengviau patirti dehidrataciją. Be to, senstant organizmo gebėjimas išlaikyti tinkamą skysčių balansą gali būti sutrikęs, todėl tokiems asmenims svarbu ypatingai stebėti savo skysčių suvartojimą ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą.
Ką daryti, pastebėjus dehidratacijos požymius
Pastebėjus pirmuosius dehidratacijos simptomus, gydytoja pataria imtis veiksmų iškart. Štai keletas patarimų, kaip reaguoti į dehidratacijos simptomus:
- Duoti gerti vandens: Jei žmogus patiria dehidratacijos simptomus, pirmasis žingsnis – atsigerti vandens. Rekomenduojama gerti mažais kiekiais ir reguliariai, kad organizmas skysčius įsisavintų pamažu, bet maksimaliai. Taip pat galima pasiūlyti gerti elektrolitų gėrimus ar natūralias vaisių sultis, kad būtų atkurta elektrolitų pusiausvyra organizme.
- Atsigulti ir pailsėti: Jei žmogus jaučia silpnumą ar galvos svaigimą, svarbu, kad jis atsigultų ir pailsėtų. Tai padės organizmui atkurti energiją ir sumažinti diskomfortą.
- Vėsinti kūną: Jei žmogus patiria perkaitimą ar su karščiu susijusią dehidrataciją, asmenį reikia nugabenti į vėsią vietą arba užkloti kūną vėsiais dangalais, sudrėkintais audiniais.
- Stebėti simptomų intensyvumą: Jei dehidratacijos simptomai išlieka arba blogėja, o žmogus negali gerti ar pastebima staigių sveikatos problemų (pvz., sąmonės netekimas ar stiprus vėmimas), tai gali rodyti rimtesnę būklę. Tokiu atveju svarbu kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Visada svarbu atkreipti dėmesį į dehidratacijos prevenciją, užtikrinant pakankamą skysčių suvartojimą ir tinkamą kūno hidrataciją. Jei pastebite dehidratacijos simptomus, bet jie yra lengvi ir greitai praeina po atitinkamų veiksmų, tai gali būti pakankama, – kalbėjo šeimos gydytoja.
– Tačiau, jei būklė blogėja arba nepakitusi išlieka ilgiau nei parą, svarbu kreiptis į gydytoją, ypač jei tai pasireiškia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar asmenims, turintiems lėtinių sveikatos problemų“.
Kaip ši būklė diagnozuojama
Norint diagnozuoti dehidrataciją, gydytojas gali atlikti arba rekomenduoti šiuos tyrimus ir procedūras.
Fizinis tyrimas: Gydytojas gali įvertinti paciento simptomus ir atlikti fizinį tyrimą, įskaitant pulso, kraujospūdžio ir odos būklės tikrinimą.
Kraujo tyrimai gali būti atliekami, siekiant įvertinti elektrolitų pusiausvyrą ir kraujo sudėtį. Tai gali apimti elektrolitų, tokių kaip natrio ir kalio, koncentracijos matavimą, taip pat kraujo kreatinino, šlapimo rūgšties ar kitų rodiklių, kurie gali rodyti hidratacijos lygį, matavimą.
Šlapimo tyrimai gali būti atliekami, siekiant nustatyti šlapimo koncentraciją ir išmatuoti tam tikrus šlapimo rodiklius, pvz., šlapimo tankį ar pH.
Išmatų tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas išmatų tyrimas, ypač jei yra įtarimų dėl infekcijos ar kitos virškinimo sistemos problemos, kuri gali sukelti dehidrataciją. Išmatų tyrimas gali padėti nustatyti bet kokius neįprastus ženklus arba patologiją.
Gydytoja J.Čiužauskė teigė, jog atliekamų tyrimų rinkinys gali skirtis, priklausomai nuo paciento būklės, simptomų sunkumo. Tik gydytojas gali nuspręsti, kokius tyrimus reikia atlikti, norint diagnozuoti dehidrataciją ir įvertinti jos sunkumą.
Patarimai, kaip išvengti dehidratacijos vasarą
Vasaros metu, ypač per karščius, svarbu gerti pakankamai skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos ir palaikytumėte tinkamą hidratacijos lygį. Štai keli šeimos gydytojos patarimai, kaip saugotis ir išvengti dehidratavimo kaitros metu:
- Gerkite pakankamai vandens. Vidutiniam suaugusiam žmogui rekomenduojama gerti bent 8 stiklines vandens per dieną (tikslios formulės nėra), tačiau šis kiekis gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo tokių veiksnių kaip amžius, lytis, fizinė veikla, klimato sąlygos ir sveikatos būklė. Skysčių poreikio užtikrinimas apima ne tik gryną vandenį, bet ir kitus skysčius, gaunamus iš maisto produktų ir kitų gėrimų. Ką gerti, priklauso nuo individualių nuostatų ir sveikatos būklės. Grynas vanduo yra puikus pasirinkimas hidratacijai, nes jis neturi kalorijų ar papildomų medžiagų. Tačiau taip pat galite gerti šiltą ar šaltą vandenį, natūralias vaisių sultis, arbatą ar elektrolitų gėrimus, jei jie nesukelia jums problemų ar alerginių reakcijų.
- Venkite alkoholio ir kofeino. Alkoholis ir kofeinas veikia organizmą kaip diuretikai, skatinantys dažnesnį šlapinimąsi ir skysčių praradimą. Geriau rinkitės vandenį, natūralias vaisių sultis ar elektrolitais praturtintus gėrimus.
- Stenkitės vengti perkaitimo. Kai karšta, venkite pernelyg ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, venkite padidinto fizinės veiklos intensyvumo. Dėvėkite lengvus, atvėsusius drabužius, dažniau būkite pavėsyje ar vėsesnėje aplinkoje. Prausdamiesi po vėsiu dušu ar naudodamiesi drėgnais rankšluosčiais taip pat galite sumažinti kūno temperatūrą.
- Valgykite šviežius vaisius ir daržoves. Vaisiai ir daržovės, tokie kaip arbūzai, agurkai, turi didelį vandens kiekį ir gali padėti papildomai hidratuoti organizmą. Jie taip pat suteikia svarbių vitaminų ir mineralų.
- Stebėkite savo kūno požymius ir dehidratacijos simptomus, tokius kaip troškulys, sausa burna ir oda, sumažėjęs šlapimo kiekis, silpnumas ar galvos svaigimas. Jei pastebite šiuos simptomus, nedelsdami imkitės veiksmų, kad užtikrintumėte tinkamą hidrataciją.
Atminkite, jog minėti patarimai yra tik bendros gairės, tad svarbu prisitaikyti prie savo individualių poreikių ir sveikatos būklės. Jei pastebite sunkius dehidratacijos simptomus arba esate susirūpinę dėl savo sveikatos, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar kitu medicinos specialistu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą